Sprendžiant jaunimo nedarbo problemą svarbiausiais prioritetais turi išlikti tikslinis profesinis orientavimas ir naujausias tendencijas atitinkančių įgūdžių stiprinimas. Tai patvirtina ir pasaulinis darbdavių, jaunimo ir studijų organizatorių tyrimas. 39 proc. apklaustų darbdavių pritarė, kad pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės po studijų negali įsidarbinti, yra įgūdžių trūkumas. Daugiau kaip pusė apklaustų jaunų žmonių teigė, kad pasirinkdami specialybę nežinojo, kokia tos profesijos paklausa ar darbo užmokesčio lygis.
Kokios permainos reikalingos Lietuvoje ruošiant jaunimą konkuruoti globalioje rinkoje ir mažinant nedarbą, šiandien, balandžio 23 d., renginyje „Forumas: konkurencinga Lietuvos ateitis“ aptarė valstybės, verslo, mokslo ir kitų sektorių lyderiai. Renginio dalyviai išskyrė, kad dabar svarbu ne tik efektyvi sektorių partnerystė, tačiau ir technologijų bei rinkos poreikių integravimas į mokymosi procesą.
Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėjo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir 2013 m. pradžioje siekė 25,7 proc., stiprinant šalies konkurencingumą, šios problemos sprendimas išlieka tarp prioritetų. Renginio, kurį globoja LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyviai atkreipia dėmesį, kad jaunimo užimtumas susijęs ir su jų pasiruošimu, todėl švietimo ir ugdymo sistema turi būti grindžiama naujausiomis technologijomis ir pasaulinėmis tendencijomis.
Įsidarbinimo galimybėms – visų pastangos
Pasaulinio tyrimo duomenys rodo, kad naujų darbo rinkos dalyvių pasiruošimas yra vertinamas gana kritiškai. Tik mažiau nei pusė darbdavių ir absolventų sutinka, kad studijas baigę nauji darbo rinkos dalyviai yra tinkamai paruošti. „Ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir technologiniai pokyčiai daro didelę įtaką ir pokyčiams versle bei švietimo sistemoje. Lietuvai, siekiančiai didinti konkurencingumą ir pritraukti investuotojų, ypač svarbu užtikrinti, kad švietimo sistema būtų pajėgi paruošti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, kurie ne tik lengvai rastų darbą, tačiau ir gebėtų konkuruoti globalioje rinkoje. Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje verslas imliai reaguoja į pokyčius ir geba pritaikyti naujausias technologijas bei tendencijas, todėl sektorių partnerystė ypač reikalinga tam, kad švietimo ir ugdymo sistema neatsiliktų nuo permainų“, – sakė Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak K. Kaikario, valstybinio, verslo ir mokslo sektorių bendradarbiavimo iniciatyvos Lietuvoje vis dažnesnės, todėl siekiant matomų rezultatų labai svarbu bendradarbiavimą išlaikyti ir efektyvinti. „Atsakingai žiūrime į tokio pobūdžio partnerystę, todėl jau dešimtmetį Lietuvoje plėtojame pasaulinę „Partneriai mokyme“ programą, kuri šiais metais buvo pratęsta dar penkeriems metams. Ypač didelį dėmesį skirdami ir mokinių, ir mokytojų įgūdžių stiprinimui į įvairias iniciatyvas jau pritraukėme daugiau kaip 15 tūkst. mokytojų ir daugiau kaip 60 tūkst. mokinių“, – teigė K. Kaikaris.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė renginio atidaryme akcentavo, kad jaunimo nedarbo problema yra viena skaudžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagal statistiką, beveik pusė jaunų registruotų bedarbių negali susirasti darbo dėl to, kad įgytos specialybės yra nepaklausios arba jiems trūksta praktinių įgūdžių. „Atsiranda naujų įgūdžių poreikis, todėl labai svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau jaunimo įgytų geros kokybės, įskaitant profesinį, išsilavinimą, kuris būtų pritaikomas darbo rinkoje. Šiuo tikslu vieningai ir kryptingai turi dirbti tiek švietimo įstaigos, tiek valdžios institucijos bei verslas. Tik dirbdami ranka rankon – nuo tinkamo paruošimo švietimo įstaigose, paskatų rinktis paklausias profesijas sukūrimo, galimybių atlikti praktiką sudarymo ir verslo sąlygų gerinimo – galime tikėtis gerų rezultatų“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.
LR švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus taip pat pabrėžė, jog jaunimo nedarbo problemą spręsti reikia nedelsiant. „Naujoji Vyriausybė numato valstybei reikalingų specialistų studijas grįsti poreikio planavimu, taip pat ketina sukurti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą. Skatinant mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą į profesinį švietimą bus įtraukiama daugiau verslo ir darbdavių organizacijų. Švietimo sistemai iškilo naujų iššūkių, tačiau esu įsitikinęs, jog mes pajėgūs juos įveikti“, – teigė švietimo ir mokslo viceministras R. Vaitkus.
Daugiau perspektyvų rasti darbą
Asociacija „INFOBALT”, vienijanti IRT sektoriaus kompanijas, jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį į IT specialistų trūkumą, kuris nesikeičiant paklausai dar tęsis mažiausiai 3–4 metus. „Ir Lietuvos IT kompanijos, ir IT paslaugų centrus kuriantys užsienio investuotojai, kurie šiemet galėtų įdarbinti apie 1000 IT specialistų, praktiškai jų randa gerokai mažiau. Kitas stipriai augantis segmentas – IT paslaugų įmonės, kurių eksportas pernai augo 78 proc. Sėkmingai užsienio rinkose dirbančios įmonės planuoja 10–20 proc. didinti darbuotojų skaičių. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas riboja IT verslo plėtrą“, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „INFOBALT“ Inovacijų vadovas.
Jo nuomone, po kelerių metų IT industrijos pastangų pritraukti jaunimą studijuoti informacines technologijas jau galima įžvelgti teigiamų poslinkių – šiais metais informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 25 proc. daugiau abiturientų nei pernai. „Augant IT studijų paklausai ir esant garantuotoms darbo vietoms, labai svarbu nesukelti dirbtinių barjerų valstybės švietimo politikoje. Švietimo politikos formuotojai turi užtikrinti, kad planuojantys rinktis IT studijas jaunuoliai nebūtų priversti pasirinkti kitos studijų krypties vien dėl to, kad ten gali gauti valstybės finansuojamą vietą, o suplanuotų technologijų krepšelių dėl staiga išaugusios paklausos jiems neužtenka“, – atkreipia dėmesį A. Plečkaitis.
Pasiruošimas darbo rinkai – įvairiapusis
Kalbant apie efektyvų jaunimo paruošimą, atkreipiamas dėmesys ne tik į profesinius įgūdžius. „Žvelgiant iš finansinių institucijų perspektyvos, matyti, kad švietimo sistemai sudėtinga suspėti kartu su finansų paslaugų ir produktų naujovėmis ir įvairove. Taigi yra būtinas didesnis valstybės institucijų dėmesys finansinio raštingumo disciplinos statusui mokyklose, į edukacinę veiklą svarbu įtraukti ir vis daugiau verslo organizacijų“, – sako Marius Adomavičius, „Swedbank“ finansų tarnybos vadovas.
Verslo atstovai išskiria partnerystės svarbą rūpinantis finansinio raštingumo ugdymu ir profesiniu orientavimu. Pasak Mariaus Adomavičiaus, „Swedbank“ ir „Omnitel“ vystoma iniciatyva „Kam to reikia?!“ – geras pavyzdys, kaip galima paskatinti visuomenę dalintis profesine patirtimi ir žiniomis su jaunąja karta. Iki šiol prie iniciatyvos „Kam to reikia?!“ prisijungė 403 mokyklos, 753 mokytojai, 81 įmonė, 394 praktikai, įvyko daugiau nei 350 įvairių sričių profesionalų ir moksleivių susitikimų.
„Turime siekti, kad ugdymo procesas mokykloje apimtų ne tik teorines žinias, bet ir praktinį jų pritaikymą. Vaikai kuo anksčiau turi būti pradedami supažindinti su įvairiomis specialybėmis ir karjeros galimybėmis Lietuvoje. Tai padėtų moksleiviams atsakingai pasirinkti būsimą profesiją ir būtų sėkmingos jų ateities pamatu“, – kalbėjo profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ direktorė Ieva Dirvonskaitė.
Renginį „Forumas: konkurencinga Lietuvos ateitis“ organizavo kompanija „Microsoft Lietuva“, bendradarbiaudama su „Swedbank“ ir „Omnitel“. Renginio globėju tapo LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, partneriais – LR Švietimo ir mokslo ministerija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei asociacija „INFOBALT“. Renginio idėją taip pat remia „Langas į ateitį“, Švietimo informacinių technologijų centras, portalas Emokykla.lt.
Tyrimas 2012 m. rugsėjo mėn. buvo atliktas kompanijos „McKinsey“ užsakymu. Tyrimo metu buvo apklausta Brazilijos, Vokietijos, Indijos, Meksikos, Maroko, Saudo Arabijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos ir JAV darbdaviai, jaunimas ir studijų organizatoriai.