Mūsų regionas turi daugiau talentingų žmonių nei Silicio slėnis, o Lietuvos „startup‘ų“ bendruomenė per porą metų sugebėjo prisivyti „Skype“ kūrėjus estus. Taip interviu Ekonomika.lt metu kalbėjo Elise Sass – estė, kuri šiuo metu yra „Microsoft“ „startup‘ų“ skatinimo programos atstovė Vidurio ir Rytų Europoje.
Mūsų regionas turi daugiau talentingų žmonių nei Silicio slėnis, o Lietuvos „startup‘ų“ bendruomenė per porą metų sugebėjo prisivyti „Skype“ kūrėjus estus. Taip interviu Ekonomika.lt metu kalbėjo Elise Sass – estė, kuri šiuo metu yra „Microsoft“ „startup‘ų“ skatinimo programos atstovė Vidurio ir Rytų Europoje.
Jūs dirbate su „startup‘ais“ visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Kokius šio verslo panašumus ir skirtumus pastebite skirtingose regiono šalyse?
Yra daug panašumų ir daug skirtumų. Dauguma šalių, išskyrus Lenkiją ar Ukrainą, yra tikrai mažos, todėl jų „startup‘ai“ nuo pat pirmos dienos jos mąsto globaliai. Ir tai yra labai svarbu. Investuotojai dažnai į tokius „startup‘us“ žiūri rimčiau, nes šie žino, ko nori, jie planuoja ir vykdo savo verslą atsižvelgdami į globalią rinką. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri turi didelę rinką, „startup‘ai“ dažnai visų pirma susidoroja su vietine rinka ir tada ieško būdų, kaip išsiplėsti pasaulyje.
Yra ir daug skirtumų, kaip ilgai šalyje buvo vystoma „startup‘ų“ kultūra. Turiu pasakyti, kad Baltijos šalys pirmauja, palyginus su kai kuriomis kitomis regiono šalimis. Bet taip pat matau, kad tolimiau rytuose – Gruzijoje, Armėnijoje – yra daug investuojama į „startup‘us“.
Tuo pačiu metu matau, kad šiuose regionuose „startup‘ams“ padeda Europos fondai, ypač tose šalyse, kuriose dar nebuvo „startup‘ų“ ar sėkmingų jų pavyzdžių. Turiu pasakyti, kad yra labai svarbu turėti nors vieną sėkmingą „startup‘ą“, pavyzdžiui, Baltijos šalyse mes turime „Skype“. Jei kažkam pasiseka, visi kiti taip pat pradeda tikėti, kad jiems gali pasisekti.
Kalbamės Vilniuje vykstančioje progreso konferencijoje „Login 2013“, kur vyksta Lietuvos „startup‘ų“ mugė. Kokią nuomonę susidarėte apie Lietuvos „startup‘ų“ kultūrą?
Prieš du tris metus būčiau pasakius, kad estai vis dar šiek tiek pirmauja. Dėl to, kad mes turime „Skype“. Dabar pasakyčiau, kad visos trys Baltijos šalys yra panašios. Tiek Lietuva, tiek Latvija turi „startup‘ų“, kurie labai išaugo per pastaruosius du metus.
„Startup‘ų“ kultūrai visada labai labai svarbu yra ne tik patys „startup‘ai“, bet ir „startup‘ų“ bendruomenės: erdvės, „startup‘ų“ savaitgaliai, „hackathon‘ai“, įsitraukiančios korporacijos, atvykstantys mentoriai. Trumpai tariant, dalinimasis informacija. Tik šiuo atveju gali gimti „startup‘ų“ kultūra. Tai padeda pamatus „startup‘ams“: padeda surasti komandos narius, sulipdyti komandą.
Kadaise Europa buvo padalinta į komunistinę ir nekomunistinę. Neseniai teko matyti iliustraciją vaizduojančią vėl padalintą Europą. Tik šį kartą į Rytus valdo ne komunistai, o technologijos. Tuo tarpu Vakarai pavaizduoti, kaip pinigų šaltinis. Ar tai atspindi realią situaciją? Ar dauguma finansavimo Rytų Europos „startup‘ai“ gauna iš Vakarų?
Nesakyčiau, kad visiškai taip yra. Žinoma, kai kuriose šalyse, tai tiesa. Pavyzdžiui, Vengrija ar Čekija gauna didžiąją dalį finansavimo iš Vokietijos. Tačiau, kaip jau minėjau, dabar yra daug Europos fondų, kurie padeda „startup‘ams“. Jie tikrai padės sukurti keletą sėkmės istorijų, tačiau tikrai bus ir nesėkmių. Aš esu įsitikinusi, kad žiniasklaida pradės kalbėti apie dideles nesėkmes, kurioms buvo skirti pinigai. Tačiau tai yra labai svarbu tam, kad augtų bendra „startup‘ų“ kultūra.
Žinoma, pinigų visada gali būti daugiau. Kita vertus, taip pat yra labai sudėtinga gauti finansavimą net būnant Silicio slėnyje. Reikia susisiekti su šimtais galimų investuotojų, kurie renkasi „startup‘ą“ remdamiesi ankstesnėmis investicijomis, komandos narių darbų portfelių. Ir jei tau pasiseka, tada gauni investiciją. Tai tiesiog įprastas pardavimo procesas. Tai daryti visur yra sunku, tiesiog reikia sunkiai dirbti.
Pagrindinė problema Centrinėje ir Rytų Europoje, kuri vis dar gaji – rinkodaros ir verslo vykdymo įgūdžių trūkumas. Nors ir gebame sukurti gerą produktą, to negana. Reikia mokėti jį ir parduoti ir parinkti jam rinką. Pasistengus šioje srityje, galėsime gauti daugiau pinigų.
Amerikiečių investuotojas, dirbantis Ukrainoje, teigė, kad Kijeve jis mato daugiau galimybių, nei Silicio slėnyje. Ar jūs su tuo sutinkate?
Aš visiškai su tuo sutinku. Rytų Europa yra įgūdžių šaltinis. Silicio slėnyje nebeliko talentų. Gali turėti puikią idėją, tačiau nebus kam jos įgyvendinti. Todėl Rytų Europoje šis puikus techninis talentas yra puiki galimybė. Aš tuo visiškai tikiu. Mes turime daugybę pavyzdžių, kai „startup‘ai“ sukurti Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje ar Baltarusijoje pardavinėja savo produktus Vakarų Europoje ar JAV.
