Antradienį muzikos įrašų transliacijos internetu (angl. streaming) paslaugas teikianti kompanija „Spotify“ išplėtė savo veiklą, dabar ja gali naudotis ir lietuviai. Prieš 8 metus pradėjusi veikti paslauga pakeitė Švedijos, o veliau koregavo ir likusio pasaulio muzikos įrašų pramonę.
Transliavimo internetu paslaugos visiškai apvertė švedų muzikos pramonės pelno šaltinius ir dabar sukuria daugiau pajamų nei įrašų parsisiuntimas ar kompaktinių plokštelių pardavimai. Visgi ar toks modelis gali būti pritaikomas visame pasaulyje?
Klavišininkas ir pripažintas dainų tekstų kūrėjas Felixas Perssonas duodamas interviu BBC, patogiai sėdi vienoje populiariausių Stokholmo kavinių. Pastaroji priklauso vienam iš grupės „Abba“ narių Benny Andersson.
F. Perssonas stipriai palaiko dramatišką muzikos transliavimo internetu plėtrą Švedijoje.
„Už vieno albumo kainą gali visą mėnesį klausytis neribotą kiekį muzikos kūrinių. Tai yra demokratiška, nes dabar daugiau teisių įgavo patys atlikėjai. Anksčiau viskas priklausė nuo radijo stočių ir leidėjų, kokia muzika skambės eteryje. Kūrėjai patys gali įkelti savo muziką į internetinio transliavimo platformą ir iš to gauti atlygį“, – sako jis.
91 proc. skaitmeninėje erdvėje sukurto pelno Švedijoje ateina būtent iš internetinio transliavimo paslaugų, tuo tarpu pasauliniu mastu šis skaičius siekia tik 13 procentų. Dėka šios naujovės Švedijos muzikos pramonė pernai augo 13,8 proc. ir grįžo į 2005-ųjų lygį.
Tokių pasiekimų gali pavydėti likusios šalys, nes pasauliniu lygmeniu muzikos įrašų pardavimai pirmąkart nuo 1999-ųjų augo 0,2 proc.
Šie duomenys taip iliustruoja ryškų pokytį Švedijoje, kuri garsėjo savo nelegalių muzikos įrašų parsisiuntimo mastu ir „priglaudė“ liūdnai pagarsėjusį duomenų apsikeitimo tinklalapį „The Pirate Bay“.
„Mes esame patys blogiausi klasėje. Tarptautinių susitikimų metu žmonės į mane piktai šnairuodavo, nes aš atstovavau Švediją, kurioje piratavimas sugadino rinką visiems“, – prisipažįsta kompanijos „Universal Music“ generalinis direktorius Švedijoje Peras Sundinas.
Dabar jis keliauja po pasaulį ir pasakoja kaip muzikos transliacija internetu jo šalyje pakeitė įrašų pramonę.
„Aš 100 proc. įsitikinęs, kad tai yra ateitis. Transliacijos internetu bus kitas žingsnis muzikos rinkoje“, – sako jis.
Esminis skirtumas
Kol kas sėkmingiausiai Švedijoje transliacijų internetu sferoje veikia vietinė „Spotify“. Paslauga vartotojams buvo pristatyta 2008-aisiais, metus prieš tai, kai šalyje įsigaliojo griežtesni įstatymai nukreipti kovai su nelegaliu įrašų parsisiuntimu. Daugiau nei trečdalis švedų naudojasi „Spotify“.
Stokholme įsikūrusios „Spotify“ būstinės sienos yra išpieštos grafičiu ir išklijuotos senais koncertų plakatais. Pastate yra baras, kuriame vyksta koncertai, kompiuterinių žaidimų kambarys ir net futbolo aikštelė.
„Mes pradėjome veiklą kovodami su piratavimu internete, taigi negalime sakyti, kad tai yra nauja idėja, tačiau pakėlėme tai į legalų lygmenį“, – sako kompanijos „Spotify“ vyriausiasis produkto vadybininkas Gustavas Soderstromas.
„Paslaugos principas buvo toks pats, nes kūrinį galėjai gauti nemokamai. Tačiau visa muzika buvo legali, o mėgstamos dainos buvo galima klausytis iškart, nelaukiant, kol ji bus parsiųsta.
G. Soderstromas tiki, kad „Spotify“ sėkmę nulėmė platus ir nebrangus šalies plačiajuosčio interneto tinklas. Gyventojų skaičius taip pat turėjo įtakos populiarumui.
„Švedijoje gyvena tik maždaug 10 mln. gyventojų, taigi pasiekti kritinį tašką, kai dauguma visuomenės naudojasi paslauga, nebuvo sunku. Vartotojas gali dalintis savo grojaraščiais, kas nebuvo įmanoma naudojant piratinius įrašus“, – pastebi jis.
Nurėžti honorarai
„Spotify“ dabar naudojasi 24 mln. vartotojų 25 šalyse. 6 mln. iš jų naudojasi papildomomis mokamomis paslaugomis, kurių dėka tarp įrašų nėra transliuojama reklama ir leidžia įrašų klausytis per mobliuosius prietaisus.
Antradienį paslauga buvo pristatyta Azijoje, Pietų Amerikoje ir keliose Europos šalyse. Tačiau ji susiduria su rimta konkurencija, nes siekia tapti „tarptautiniu produktu kaip „Facebook“.
Rinkoje egzistuoja konkurentai, kaip prancūzų „Deezer“, kuriuo galima naudotis 182 šalyse. Technologijų milžinai „Apple“ ir „Google“ taip pat planuoja pateikti transliacijų internetu paslaugas.
Transliacijų paslaugas teikiančios kompanijos pelną gauna iš reklamos ir papildomas paslaugas užsisakiusius vartotojus. Kuo daugiau klausoma įrašo, tuo didesnis atlygis tenka jo šeimininkui – irašų leidėjui ar pačiam atlikėjui.
„Spotify“ taip pat, kaip ir jų konkurentai, susiduria su atlikėjų kritika, kad daina turi būti perklausyta šimtus kartų, jog atneštų tokį patį pelną kaip vienos kompaktinės plokštelės pardavimas.
Pernai JAV gyvenanti violočelininkė Zoe Keating viešai paskelbė, kad uždirbo beveik 282 JAV dolerius, kai jos įrašas „Spotify“ buvo perklausytas 72,8 tūkst. kartų.
Sėkmingas Islandijos dainininkas, gyvenantis Švedijoje, Danielis Oliveris sako, kad teigiamas „Spotify“ dalykas yra tas, jog taip yra lengviau pasiekti klausytoją.
„Tačiau, kai ateina laikas gauti grąžą už savo darbą, transliavimo platformos tikrai nėra pats geriausias kelias. Aš turiu dirbti kitą darbą bare, kad išsilaikyčiau“, – pripažįsta jis.
Vis dėlto „Spotify“ tapo didžiausiu pajamų šaltiniu populiariausiems šalies atlikėjams, kaip DJ Acicii, kuris 2010-aisiais pasirašė sutartį su švedų „Universal Music“.
Atlikėjo prodiuseris Ashas Pournouris teigia, kad „Spotify“ užtikrina pastovų pelną.
„Švedijoje, kur toks didelis pasiekiamumas, didžiausių įrašų prodiuserių finansai priklauso nuo „Spotify“. Tik jų dėka galima grįžti į „senus gerus“ laikus“, – sako jis.
Plokštelių sugrįžimas
Kita vertus, ne visi yra priklausomi nuo transliacijų internetu. Netgi tokiose ekonomikose kaip Japonijos ar Vokietijos trys ketvirtadaliai įrašų yra parduodami materialiu pavidalu.
„Aš nesisiunčiu muzikos ir neklausau jos internetu ir iš dalies pripažįstu, kad tai yra todėl, jog esu senesnės kartos atstovas“, – teigia Larry Farberis, kuris vadovauja muzikos, filmų ir knygų parduotuvei naujoviškame Sodermalmo rajone Stokholme.
„Jaučiasi, kad materialus muzikos pavidalas miršta. Ateis diena, kai stovėsiu savo parduotuvėje ir galvosiu: „Ką aš čia darau?“ – pripažįsta jis.
Dauguma ekspertų teigia, kad jau nebeįmanoma pakeisti skaitmeninių procesų muzikos srityje, tačiau net pats „Spotify“ atstovas G. Soderstromas pripažino, kad „reikia sukurti materialų manifestą to, ką labai mėgsti“.
Jis nebuvo tikrasis „muzikos sirgalius“, kai prisijungė prie „Spotify“, o auganti jo įrašų kolekcija tik parodo kaip transliacijos internetu praplečia vartotojų muzikos skonio horizontus.
„Tokia yra mano misija – priversti tokius nuobodas kaip aš vėl mėgautis muzika“, – sako jis.