Rusija pranešė pradėsianti vykdyti naują energingą Mėnulio tyrimų programą, pagal kurią artimiausiais metais į jį planuojama paleisti visą eilę kosminių aparatų. Praėjus 37 metams nuo paskutinio Mėnulyje nusileidusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato, Rusijos mokslininkai ir inžinieriai ėmėsi planuoti antrąją Mėnulio tyrimų „bangą“.
Rusija pranešė pradėsianti vykdyti naują energingą Mėnulio tyrimų programą, pagal kurią artimiausiais metais į jį planuojama paleisti visą eilę kosminių aparatų. Praėjus 37 metams nuo paskutinio Mėnulyje nusileidusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato, Rusijos mokslininkai ir inžinieriai ėmėsi planuoti antrąją Mėnulio tyrimų „bangą“, skelbia space.com.
Energingos naujos Mėnulio tyrimų programos planus Teksase (JAV) vykusiame simpoziume „Lunar Farside and Poles – New Destinations for Exploration“ pristatė Rusijos Kosmoso tyrimų instituto atstovas Igoris Mitrofanovas, sakoma pranešime. Šį renginį rėmė Browno universitetas (JAV), Vernadskio institutas (Rusija), Masačusetso Technologijos institutas (JAV) ir NASA Mėnulio tyrimų institutas.
1976 m. rugpjūtį Mėnulyje nusileido Sovietų Sąjungos automatinė tyrimų stotis „Luna 24“. Tai buvo paskutinis „Luna“ serijos kosminis aparatas, kuris į Žemę parskraidino Krizių jūros regione paimto Mėnulio grunto mėginius. Savo laiku daugelis sovietinės Mėnulio tyrimų programos pasiekimų buvo susiję su žodžiais „pirmą kartą“. Pirmą kartą Mėnulį buvo pasiekęs pirmasis iš Žemės paleistas objektas, pirmą kartą kosminis aparatas apskriejo aplink Mėnulį ir nufotografavo iš Žemės nematomą jo pusę, pirmą kartą kosminis aparatas minkštai nusileido Mėnulio paviršiuje, pirmą kartą aplink Mėnulį ėmė suktis dirbtinis jo palydovas, pirmą kartą kosminis aparatas pargabeno į Žemę Mėnulio grunto pavyzdžius, pirmą kartą po Mėnulį važinėti ėmė pirmasis mėnuleigis...
Rusijos planuojami kosminiai aparatai Mėnuliui tirti
Nuo šios įspūdingos Mėnulio tyrimų epopėjos prabėgo labai daug laiko, tad nenuostabu, kad Rusija vėl ketina grįžti į Mėnulį, kuris, regis, po JAV pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programos „Apollo“ pabaigos jos ėmė visiškai nebedominti... „Kovą dėl Mėnulio“ šaltojo karo laikais laimėjo JAV, išlaipinusios jame 12 savo astronautų. Po tokio technologinio ir politinio triumfo atrodė, kad į Mėnulį leisti robotizuotus aparatus nebėra jokios prasmės.
Vis dėlto dabar Rusijos kosmoso tyrimų programos vadovai Mėnuliui skiria didelį dėmesį. Pasak I. Mitrofanovo, Mėnulis, o ypač jo ašigalių sritys, yra labai svarbios būsimųjų tolimųjų kosminių misijų kontekste, o nauja Rusijos Mėnulio tyrimų programa esą bus žingsnis į priekį būsimų pilotuojamų skrydžių į Marsą link. Pranešama, kad Rusija planuoja paleisti į Mėnulį 5 tyrimų misijas. Iš pradžių bus ruošiamos 2, o jei jos bus sėkmingos, programa bus pratęsta, sakoma pranešime.
2015 metais Rusija į Mėnulio Pietų ašigalį paleis nedidelį kosminį aparatą „Luna 25“, kuris tirs Mėnulio rigolitą, egzosferą bei lakiąsias medžiagas iki 50 centimetrų gylyje nuo paviršiaus. Šis aparatas turės pademonstruoti nusileidimo sistemų, ryšių ir ilgalaikio veikimo technologijų efektyvumą. 2016 m. Rusija ketina paleisti Mėnulio palydovą „Luna 26“, kuris suksis aplink jį 100 kilometrų aukščio apskrita orbita. Jis sudarinės Mėnulio žemėlapius, tirs egzosferą ir plazmą, vykdys tinkamų nusileidimo vietų žvalgybą.
2017 metais planuojama paleisti Mėnulyje nusileisiantį didelį aparatą „Luna 27“. Jis Pietų ašigalio srityje tirs rigolitą, egzosferą, vykdys požeminius grunto tyrimus, išbandys gręžimo sistemą, galinčią paimti kriogeninius Mėnulio grunto mėginius.
2019 m. planuojama „Luna 28“ kosminė misija turėtų paimti kriogeninius Mėnulio grunto pavyzdžius ir pargabenti juos į Žemę. Galiausiai 2020 metais „Luna 29“ kosminis aparatas turėtų nuskraidinti į Mėnulį mėnuleigį „Lunochod“, kuris galės įveikti iki 30 km atstumą ir vykdyti požeminius grunto tyrimus ieškant vandens ledo.
