Pastaruoju metu mūsų bendravimo įrenginiai tobulėja taip greitai, kad sunku spėti stebėti naujoves – o ekspertai žada, kad inovacijų ateityje tik daugės. O kaip tik šiandien beveik kiekvieno iš mūsų kišenėje esančio įrenginio protėviui sukako 40 metų. 1973 metų balandžio 3 dieną „Motorola“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmą kartą skambino „Motorola DynaTAC“ – jis savo dydžiu ir svoriu nedaug tesiskiria nuo plytos. Oficialiai pripažįstama, kad tai buvo pirmasis viešas skambutis mobiliuoju telefonu.
Pastaruoju metu mūsų bendravimo įrenginiai tobulėja taip greitai, kad sunku spėti stebėti naujoves – o ekspertai žada, kad inovacijų ateityje tik daugės. O kaip tik šiandien beveik kiekvieno iš mūsų kišenėje esančio įrenginio protėviui sukako 40 metų, rašo telegraph.co.uk.
1973 metų balandžio 3 dieną „Motorola“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmą kartą skambino „Motorola DynaTAC“ – jis savo dydžiu ir svoriu nedaug tesiskiria nuo plytos. Oficialiai pripažįstama, kad tai buvo pirmasis viešas skambutis mobiliuoju telefonu.
Maždaug 30 cm ilgio telefone tilpo 30 elektronikos plokščių, akumuliatoriaus talpos pakako 35 minutėms nenutrūkstamo pokalbio, o įkrovimas trukdavo net 10 valandų.
Po keturių dešimtmečių pasaulinės telekomunikacijų rinkos pajamos išaugo iki daugiau nei 3 trilijonų litų per metus. Vartotojams dabar siūlomas platus telefonų ir paslaugų asortimentas, santykinai nedidelės paslaugų ir įrangos kainos ir įvairiausios gyvenimą palengvinančios technologijos. Todėl visai įprasta, kad statistinis vartotojas telefonu fotografuoja, klausosi jame įrašytos ar jo transliuojamos muzikos, žaidžia žaidimus, susirašinėja elektroniniu paštu, stebi savo geografinę padėtį ir gauna nurodymus kaip nusigauti į kitą vietą, žiūri vaizdo įrašus. Na ir retkarčiais paskambina ar žinutę kokią parašo.
„Motorola DynaTAC“
Šia proga „The Telegraph“ bendravo su Jungtinės Karalystės Inžinerijos ir technologijų institucijos ekspertu Mike'u Shortu, kuris nupasakojo trumpą mobiliųjų telefonų istoriją.
Jo teigimu, pirmasis dešimtmetis nuo istorinio skambučio daugiausiai siejamas su moksline ir inžinerine veikla: iki oficialaus mobiliojo ryšio paslaugų pasiūlymo JAV piliečiams 1981 metais, mobiliuosius telefonus buvo galima išvysti nebent laboratorijose. „Nuo pirmojo panaudojimo prieš 40 metų, mobilieji telefonai visiškai pakeitė mūsų gyvenimus. Pirmasis dešimtmetis buvo mokslinių tyrimų arba „demonstracinė“ fazė, po kurios buvo vykdomas spartus maždaug dešimtmetį trukęs analoginių tinklų vystymas nuo devintojo praėjusio amžiaus pradžios. Mobilieji telefonai tuomet daugiausiai buvo naudojami išsivysčiusiose valstybėse, paprastai automobiliuose arba verslo sektoriuje. Bet tarp 1993 ir 2003 metų, skaitmeninio dešimtmečio metu, pagreitį įgijo mobiliojo ryšio vartojimas ir globalizacija. Tuomet buvo pereita prie duomenų vartojimo fazės, mat atsirado 3G technologijos, o tarp 2003 ir 2013 realybe tapo mobilioji prieiga prie interneto ir platus išmaniųjų telefonų vartojimas“, – pasakojo ekspertas.
Pasak jo, du svarbiausi mobiliųjų technologijų populiarumą lėmę veiksniai – tai paplitęs telefonų prieinamumas ir jų gebėjimas prisijungti prie interneto.
„Ankstyvosiomis mobiliųjų technologijų dienomis nebuvo svarstoma apie komercializaciją. Telefonai buvo skirti kostiumuotiems verslo pasaulio vyrams. Plačiajai visuomenei telefonai tapo prieinamais gerokai vėliau. O prieiga prie interneto per telefoną atsirado dar gerokai po to. Pirmi išmanieji telefonai atsirado gal tik prieš penkerius metus. Taigi, permainų sparta per pastaruosius 40 metų gerokai padidėjo – ji ypač pastebima pastaruosius 15–18 metų“, – teigė M. Shortas.
Žinovas tikisi, kad mobiliosios technologijos ir ateityje vystysis ne mažesniu greičiu, todėl žmonės gali tikėtis dar daugiau savo įrenginių panaudojimo galimybių. „Tikimasi daugiau permainų. Ankstyvosiomis mobiliojo ryšio dienomis svarbiausias buvo balsas, o dabar daugiausiai dėmesio skiriama duomenims. Duomenų perdavimo kanalais jau dabar galima perduoti balso skambučius, bet ateityje pereisime prie pilnavertiškesnio duomenų paslaugų naudojimo, pavyzdžiui, vaizdo skambučių – vis dažniau skambinsime su vaizdu, namuose bus vis daugiau ekranų, galbūt siųsimės daugiau vaizdo įrašų ar transliacijų, stengsimės peržiūrėti tai, ko nespėjome pamatyti. Taigi, erdvės inovacijoms yra daug, ypač duomenų ir vaizdo pasaulyje“, – tikino ekspertas.
Mobiliųjų telefonų vartotojams permainos telefonų pasaulyje taip pat labai nesunkiai pastebimos – telefonai smarkiai atpigo, jie tapo patogesniais laikyti ir naudoti. Tačiau inovatoriai net ir dabar dirbti nesiliauja, todėl ateityje telefonai bus tik geresni.
„Kainos jau dabar smarkiai nukrito. Tendencija yra tokia, kad už piniginį vienetą gauname vis daugiau funkcionalumo. Tai reiškia daugiau atminties, daugiau galimybių, daugiau interneto ir didesnį duomenų perdavimo greitį. Smarkiai krito ir telefonų storis, bet panašu, kad šiemet jis dar labiau sumažės – tikriausiai išvysime ir pirmuosius populiarius laikrodžio formos telefonus“, – prognozavo M. Shortas.
„40 metų į ateitį prognozuoti labai sunku, nes inovacijų greitis didėja. Sakyčiau, kad visi būsime mobilūs – globaliai. Taip pat sakyčiau, kad prie visuotinio tinklo belaidėmis technologijomis jungsime vis daugiau techninės įrangos. Jeigu šiandien prie interneto prijungti 7 mlrd. įrenginių, tai po 40 metų tokių turėtų būti bent 70 milijardų“, – sakė ekspertas.
