Norite iškelti savo palydovą į orbitą įprastiniu būdu, t. y. ant raketos nešėjos? Jums tai kainuos nei daug, nei mažai – 50 milijonų dolerių. Neseniai susikūrusi šveicarų aeronautikos kompanija „Swiss Space Systems“, arba „S3“, teigia galėsianti tą patį padaryti vos už 10,6 milijonų „žalių“. 
Norite iškelti savo palydovą į orbitą įprastiniu būdu, t. y. ant raketos nešėjos? Jums tai kainuos nei daug, nei mažai – 50 milijonų dolerių. Neseniai susikūrusi šveicarų aeronautikos kompanija „Swiss Space Systems“, arba „S3“, teigia galėsianti tą patį padaryti vos už 10,6 milijonų „žalių“. Kodėl taip pigiai? Todėl, kad tam bus naudojamas komercinis laineris ir nepilotuojamas kosminis keltas.
Kosminį „S3“ keltą su jo viduje esančiu palydovu į didelį aukštį nuskraidins komercinis lėktuvas „Airbus A300“
Palydovo paleidimo sistemą sudarys komercinis reaktyvinis laineris „Airbus A300“, jam ant viršaus sumontuotas kosminis keltas (angl. space shuttle) ir pastarojo viduje paslėptas ne didesnės kaip 250 kg masės palydovas.
Atsiskyręs nuo lėktuvo „Airbus A300“, keltas įjungs savo variklius ir tęs skrydį į 80 km aukštį; pasiekus jį, iš kelte esančio transporto skyriaus kelionei aplink Žemę bus paleistas palydovas
Laineris pakils iš tam reikalui numatytos paleidimo aikštelės, arba kosminių skrydžių uosto (angl. spaceport), ir pasiekęs maždaug 10 000 m aukštį paleis tolesniam skrydžiui kosminį keltą. Šisai įjungs savo variklius ir pakils į 80 km aukštį, kuriame paleis savo transporto skyriuje laikomą palydovą. Nuo šio momento ims veikti palydovo aukštesniosios pakopos varikliai, kurie ir nugabens jį tiesiai į jam skirtą orbitą. Pats keltas nusklęs į apačią ir nusileis tame pačiame kosminių skrydžių uoste, iš kurio ir buvo paleistas.
Šveicarijos Pajerno (Payerne) mieste numatytasis statyti pirmasis kosminių skrydžių uostas
Anot „S3“ atstovų, jų sistemai reikės žymiai mažiau degalų nei įprastinėms raketoms nešėjoms. Kitas svarbus dalykas tas, kad tokios sistemos skrydį bus galima atšaukti kada panorėjus – keltuvas kartu su savo brangiu kroviniu-palydovu saugiai grįš atgal į uostą. Be to, kadangi „A300“ gali kilti nuo bet kokio pakilimo tako, koks tik gali būti tinkamas tokiam lėktuvui, tokie kosminiai uostai galės būti įrengti bet kurioje tokiems skrydžiams patogioje pasaulio vietoje. Tai reiškia, kad klientams, norintiems paleisti savuosius palydovus į orbitą aplink Žemę, nebus būtinybės pastaruosius transportuoti dideliais atstumais.
„S3“ kelto aukštesnioji pakopa iškels palydovą į jam skirtą orbitą
Pirmasis toks kosminių skrydžių uostas turėtų būti įrengtas Šveicarijos Pajerno (Payerne) mieste 2015 metais, o 2017 metų pabaigoje turėtų įvykti pirmieji bandomieji skrydžiai. Papildomus kosminių skrydžių uostus numatyta statyti Malaizijoje ir Moroke.
Privati kosmoso kompanija „Virgin Galactic“ taip pat teigia kurianti panašią sistemą. Šiuo atveju palydovus į didelį aukštį iškels šios kompanijos lėktuvas „WhiteKnightTwo“. Dar viena kompanija „Stratolaunch Systems“ irgi užsiima panašiais darbais, tačiau jai tuo tikslu neva prireiksią sukurti patį didžiausią kada nors į orą pakilusį lėktuvą.
