Harvardo universiteto prezidentas Larry Summersas 2005-aisiais pareiškė, kad moterų mokslo srityje yra mažiau, nes jos ne tokios gabios. Įsiplieskusi diskusija tęsiasi iki šiandien – žurnalas „Nature“ bando rasti tikrąsias priežastis. Moterų mokslo institucijose ir bendrovėse išties yra mažiau. Nors pusė iš ginančių daktaro disertacijas Jungtinėse Valstijose yra moterys, tik 21 proc. profesorių yra moterys ir vos 5 proc. moterų yra profesorės inžinierijos srityje.
Harvardo universiteto prezidentas Larry Summersas 2005-aisiais pareiškė, kad moterų mokslo srityje yra mažiau, nes jos ne tokios gabios. Įsiplieskusi diskusija tęsiasi iki šiandien – žurnalas „Nature“ bando rasti tikrąsias priežastis.
Moterų mokslo institucijose ir bendrovėse išties yra mažiau. Nors pusė iš ginančių daktaro disertacijas Jungtinėse Valstijose yra moterys, tik 21 proc. profesorių yra moterys ir vos 5 proc. moterų yra profesorės inžinierijos srityje.
Mokslo žurnalas „Nature“ bando rasti šio „nubyrėjimo“ priežastis, analizuodamas atliktų tyrimų duomenis, kalbindamas ekspertus ir vertindamas lyčių lygybės moksle iniciatyvas. Žurnale skelbiama straipsnių serija vardina penkias pagrindines nelygumo moksle priežastis:
Moterys greičiau pasitraukia iš mokslo. 2006-aisiais Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta apklausa, kuri rodė, jog 70 proc. chemijos studenčių, pasirinkusių daktaro studijas, ketina tęsti mokslininkės karjerą. Tačiau po trijų metų studijų tokį ketinimą tebeturėjo vos 37 proc. merginų. To paties kurso vaikinų ketinimai liko beveik nepakitę – 59 proc. vis dar norėjo būti mokslininkais.
Manoma, kad skirtumai atsiranda dėl keblumų derinant darbą ir šeimos gyvenimą. 2011-aisiais mokslo žurnalas PLOS ONE rašė, kad moterys, pasirinkusios mokslo karjerą, turi mažiau vaikų nei tą patį dirbantys vyrai. Be to, jos teigė turinčios mažiau vaikų nei norėtų. Pasak „American Scientist“, moterys, nutarusios turėti vaikų, iš mokslo pasitraukia du kartus dažniau nei vyrai.
Ne universitetai kalti. Panašios tendencijos stebimos ir versle. Pramonės ir verslo įmonėse moterys sudaro apie ketvirtį dirbančių mokslininkų. Moterims tenka 40 proc. išduodamų patentų, lyginant su tuo pačiu vyrų mokslininkų skaičiumi, jos dvigubai rečiau imasi iniciatyvos kurti bendroves. Bendrovių mokslo patariamosiose tarybose tėra vos 10,2 proc. moterų.
Paplitęs „netyčinis“ diskriminavimas. JAV Nacionalinė mokslų akademija tyrė momentines žmonių asociacijas ir nustatė, kad tais atvejais, kai žmonės išprovokuojami atsakyti spontaniškai, 70 proc. veikiau su mokslu sieja vyriškumą, o ne moteriškumą. Akademija nustatė, kad skirtumai vertinant lyčių mokslinius gabumus yra kultūriniai, o ne biologiniai.
Kvotos ne visada padeda. Europos Komisija skatina mokslo institucijose naudoti kvotų sistemą. Jei norima gauti ES paramą mokslo tyrimams, viena sąlygų yra turėti ne mažiau 40 proc. moterų patariamosiose tarybose. Tačiau ne visada tokia taktika pasiteisina. Europos tyrimų taryba teigia, kad didesnis moterų dalyvavimas tarybose nepagerino mokslo projektų finansavimo, o pačioms mokslininkėms tenka vis didesnis darbo krūvis, nes dėl pakeistų finansavimo sąlygų joms tenka dalyvauti gausybėje mokslo projektų, kur „dėl skaičiaus“ yra reikalingos moterys.
Reikia mokytis iš sėkmingų pavyzdžių. Vokietijoje kelios moterų moksle programos buvo sėkmingos. Europos mokslo fondas skatina mokslo institucijas ir verslo bendroves atsižvelgti į jų vaidmenį šeimoje ir auginant vaikus. Fondo moterų profesūros programa nuo 2007-ųjų užtikrino karjerą 260 moterų profesorių.
