IT specialistai Lietuvoje tarsi dar nespėjusios prisirpti uogos – vieni „studentauja“, o tik vėliau ieško su specialybe susijusio darbo, kiti į darbo rinką bando brautis anksčiau, tačiau tiek studijas baigę, tiek jas pradėję praktinių įgūdžių beveik neturi. Rodos, išugdyti gerus specialistus turi patys darbdaviai. Bet kaip yra iš tiesų? Ar jaunuoliams tikrai stinga praktinių žinių, o uždarbio užmojai neatitinka galimybių?
IT specialistai Lietuvoje tarsi dar nespėjusios prisirpti uogos – vieni „studentauja“, o tik vėliau ieško su specialybe susijusio darbo, kiti į darbo rinką bando brautis anksčiau, tačiau tiek studijas baigę, tiek jas pradėję praktinių įgūdžių beveik neturi. Rodos, išugdyti gerus specialistus turi patys darbdaviai. Bet kaip yra iš tiesų? Ar jaunuoliams tikrai stinga praktinių žinių, o uždarbio užmojai neatitinka galimybių?
„Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sutiko pasidalyti mintimis ir atskleidė, kad Lietuvoje specialistų stygius jaučiamas dėl įvairių veiksnių – patirties stygius tik vienas daugelio aspektų.
Šiuo metu žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie IT specialistų trūkumą. Teigiama, kad didžiosios IT įmonės („IBM“, „Oracle“ ir pan.) tiesiog nuvilioja iš tiesų kvalifikuotus šios srities atstovus. Ar tikrai jaučiamas toks didelis specialistų stygius? Galbūt ši situacija kiek hiperbolizuojama, o teiginiai iškraipomi?
IT specialistų trūksta. Tai įrodo darbdavių apklausos, darbo biržos pateikiamos prognozės, įvairios darbo skelbimų analizės ir kandidatų skaičius.
Oficialiais statistikos duomenimis, IT specialistų atlyginimas – antras po finansų ir draudimo sektoriaus. Be abejo, užsienio investuotojai, tokie kaip „Barclays“, „Westen Union“, „CSC“ jau šiandien yra IT profesionalų darbdaviai, kurie ir toliau plečiasi, bendradarbiauja su bankais, kitomis kompanijomis ir per metus sukuria iki 500–700 darbo vietų. Daugiausia darbo vietų sukuriama IT paslaugų srityje.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę sužinojome keletą naujienų: paaiškėjo, kad „Swedbank“ kuria IT kompetencijų centrą, kuriame atsiras 100 naujų darbo vietų IT specialistams, į Vilnių atvyko ir „CSC“ viceprezidentas, kuris specialioje spaudos konferencijoje paskelbė tolesnės plėtros Lietuvoje planus. Tiesa, jau anksčiau „CSC“ neoficialiuose pokalbiuose svarstė apie keliasdešimt naujų darbo vietų IT architektams.
Kalbant apie atlyginimus, analizavome praėjusių metų statistiką ir pastebėjome, kad IT sektoriuje kilo atlyginimai aukščiausios kvalifikacijos specialistams, dėl kurių jau kurį laiką konkuruoja ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir didžiausios tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Google“ ar „Microsoft“.
Na, o su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria darbdaviai ieškodami specialistų? Galbūt daug gabių jaunų žmonių paprasčiausiai išvažiuoja į užsienį, jų netenkina darbo sąlygos Lietuvoje?
Manau, jauni žmonės pirmiausia ieško naujos patirties ir iššūkių. Kol nėra šeimos, judėti išties labai paprasta, tam sudarytos puikios sąlygos. Tiesa, padirbėję vienoje ar kitoje šalyje, įgiję tarptautinės patirties, dalis karjerą tęsia Lietuvoje. Tai jau tampa tendencija. Tai labai sveikintinas reiškinys. Tokios kvalifikacijos ir patirties ieško tiek į Lietuvos IT sektorių atėję užsienio investuotojai, tiek lietuviškos IT kompanijos, siekiančios didinti eksportą į naujas rinkas. Beje, IT paslaugų eksportas 2012-aisiais augo dvigubai, taigi įgauname pagreitį.
Kokie reikalavimai keliami jaunam iššūkių nebijančiam specialistui? Ar jam sunku įsitvirtinti darbo rinkoje?
Tarp studentų yra labai guvaus ir aktyvaus jaunimo, nuo pat studijų pradžios ieškančio galimybės įgauti patirties, tačiau tokių mažuma. Dažnai IT studijas pasirinkę jaunuoliai stebina ne tik tuo, kad nevaikšto į paskaitas, bet ir tuo, kad nesinaudoja galimybėmis kuo anksčiau įgyti praktinės patirties ir suprasti, ką galima veikti baigus studijas.
Būna taip, kad į darbo pokalbį ateina teorinį kursą išklausęs, kursinį atsiskaitęs jaunas specialistas, deja, jis nemoka programuoti, dirbti komandoje, o jo atlyginimo lūkesčiai dideli. Šiuo metu, kai trūksta darbuotojų, IT verslo įmonės pačios moko ir augina iniciatyvius jaunus žmones, kurie dėl įvairių priežasčių studijų metu neįgijo praktinių įgūdžių.
Mes pastaruoju metu skiriame daug dėmesio jauniems IT specialistams – jau metus su „Demola Vilnius“ vykdome idėjų realizavimo projektus, kuriuose IT studijų programose studijuojančių poreikis išties didelis. Stebina tai, kad vėl sulaukiame vos keliolikos ar keliasdešimties iniciatyvių jaunuolių, nors IT ir gretutinėse studijų programose studijuojančių antrakursių, mūsų tikslinėse grupėse, yra daugiau nei 2 tūkstančiai. Pradėti domėtis ir tobulinti praktinius įgūdžius paskutiniais metais, kaip vis dar siūlo kai kurios aukštosios mokyklos – tikrai vėloka.
Jaunuoliams trūksta įgūdžių, praktinių žinių, bet vis dėlto IT įmonės kuriasi, pristatoma vis daugiau įvairių kompiuterinių programų ir e. paslaugų. Juk visa tai kažkas turi sukurti ir padaryti. Ar tai dažniausiai daro specialistai iš užsienio valstybių?
Įmonės, nerandančios reikalingos specifinės kvalifikacijos specialistų arba siekiančios tarptautinių komandų, sugebančių dirbti užsienio rinkose, mėgina įdarbinti IT profesionalus iš kitų šalių. Tačiau kaip mėgstame juokauti – naudoti automobiliai juda iš vakarų į rytus, o IT specialistai – atvirkščiai. Todėl pritraukti darbuotojų iš ES šalių nesitikime.
Kalbant apie taip vadinamas trečiąsias šalis – deja, nepaisant ES „blue card“ nuostatas atitinkančių kai kurių pakeitimų, užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje reglamentuojančiame įstatyme, kurie turėjo palengvinti aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimą, kol kas šios procedūros užtrunka nuo pusmečio iki metų, yra sudėtingos, ir ne kiekviena įmonė tam ryžtasi.
Kaip manote, ar ateityje ši situacija pagerės?
Pastaraisiais metais, palyginti su 2008–2009-aisiais, daugiau nei du kartus šoktelėjo studentų, pasirinkusių valstybinį IT brandos egzaminą, skaičius – pernai jį laikė daugiau nei 1 800 abiturientų. Tai rodo, kad dauguma jų sieks studijuoti su informacinėmis technologijomis susijusiose studijų programose. Daug dėmesio pastaraisiais metais skyrėme ir aukštosioms mokyklos, bandėme prisidėti prie IT studijų populiarinimo. IT – tarptautinis verslas, todėl studijos turi būti įdomesnės: paskaitas turi vesti dėstytojai iš užsienio, programose turėtų būti daugiau praktinės veiklos.
Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, remiant Švietimo ir mokslo ministerijai pradėtas stiprinti neformalaus ugdymo, kitaip tariant – būrelių su kūrybišku IT panaudojimu, tinklas. Jį plėsdami jau veikiančius nedidelius vaikų mokymo centrus skatiname bendradarbiauti su informatikos mokytojais. Taip siekiame, kad vaikai ir paaugliai būtų ne tik raštingi technologijų naudotojai, bet taptų jų kūrėjais, kad iniciatyvūs mokytojai galėtų įsijungti į informacinių technologijų būrelius organizuojančių bendraminčių tinklą ir gautų progą atnaujinti formaliosios mokyklinės programos „nualintus“ praktinius įgūdžius.
