„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Google“ bendraįkūrėjis Sergejus Brinas ir rizikos kapitalistas Jurijus Milneris kartu įsteigė iki šiol solidžiausią fondą, iš kurio kasmet bus dalinami apdovanojimai už pačius pažangiausius pasiekimus gyvybės mokslų srityje. Ir 11 apdovanojimų buvo skirta nedelsiant. Naujai įsteigto apdovanojimų fondo tikslas – paskatinti mokslinius tyrimus, kurie gali išgydyti iki šiol nepagydomas ligas ir pailginti žmogaus gyvenimo trukmę.
„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Google“ bendraįkūrėjis Sergejus Brinas ir rizikos kapitalistas Jurijus Milneris kartu įsteigė iki šiol solidžiausią fondą, iš kurio kasmet bus dalinami apdovanojimai už pačius pažangiausius pasiekimus gyvybės mokslų srityje. Ir 11 apdovanojimų buvo skirta nedelsiant, rašo guardian.co.uk.
Naujai įsteigto apdovanojimų fondo tikslas – paskatinti mokslinius tyrimus, kurie gali išgydyti iki šiol nepagydomas ligas ir pailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Palyginimui, prestižinių Nobelio premijų laureatams skiriamas „tik“ 1 mln. dolerių apdovanojimas, be to, medicinos srities mokslininkai gali tikėtis tik vienos premijos – kitos atitinka literatams, politikams, fizikams ir chemikams.
„Sudarius genomo žemėlapį tikimasi, kad per ateinančius 10–20 metų bus padaryta milžiniška pažanga medicinoje, taigi, manau, kad tai yra labai tinkamas laikas paskatinti moksliniu požiūriu pažangiausius protus“, – sakė J. Milneris. Fizikos mokslų daktaras, veiklą mokslo srityje iškeitęs į rizikingas investicijas Rusijos interneto versle, įtikino kitus iš interneto milijardus dolerių uždirbusius verslininkus prisidėti prie fondo steigimo ir paskatinti naują molekulinių biologų ir genetikų kartą imtis reikšmingos veiklos. „Tikimės, kad jaunoji karta supras, visuotinio pripažinimo gali sulaukti ne tik pasiekimai sporto ar pramogų srityje“, sakė investuotojas.
J. Milneris, turintis namus ir Maskvoje, ir Kalifornijoje, praėjusiais metais išdalino apdovanojimus fundamentalius fizikos tyrimus atliekantiems mokslininkams. Jie taip pat buvo 3 mln. JAV dolerių dydžio – pirmiesiems 9 laureatams buvo padalinti 27 mln. dolerių. Taip pat buvo sudarytas komitetas, kuris ateinančiais metais išrinks po vieną kasmetinį 3 mln. dolerių prizo laimėtoją fundamentaliosios fizikos srityje.
Tą patį apdovanojimų modelį, tik didesniu mastu, J. Milneris nusprendė pritaikyti ir gyvybės mokslų srityje. „Deja, turiu du giminaičius, sergančius labai sunkiomis ligomis – vienas jų serga vėžiu. Man šių prizų teikimas yra labai asmeniškas“, – sakė verslininkas.
Norėdamas pagerbti 11 mokslininkų, kuriems bus išdalinti 33 mln. dolerių, J. Milneris kreipėsi į M. Zuckerbergą, su kuriuo investuotojas susipažino 2009 metais, kuomet jis į „Facebook“ investavo 200 mln. dolerių, taip pat prie fondo kūrimo prisidėjo rusų kilmės JAV verslininkas Sergejus Brinas, nepaisant kartais įtemptų santykių tarp „Google“ ir „Facebook“. Ketvirtoji fondo steigėja yra S. Brino žmona Anne Wojcicki.
Fondo steigėjai pasidalins pirmųjų 11 mokslininkų apdovanojimo ir vėlesnių kasmetinių 5 mokslininkų apdovanojimo išlaidomis. Naujajam fondui vadovausiantis „Apple“ direktorių tarybos pirmininkas Artas Levinsonas sakė: „Fondą inicijavo Jurijus. Kiek man žinoma, anksčiau nieko panašaus nebuvo“.
Apdovanojimų tikslas – ne tik praturtinti mokslininkus. „Taip, tai yra didelės sumos. Tačiau pasaulį labiausiai pakeičiančių atradimų autoriai neretai būna mokslininkai, kurie darbuojasi be didelio triukšmo ir pripažinimo, be apdovanojimų. Mano manymu, tai yra tikrieji didvyriai“, – sakė A. Levinsonas.
Su naujienomis apie apdovanojimus supažindinti laureatai iš JAV, Japonijos, Italijos ir Olandijos, buvo sukrėsti nudžiuginti.
„Kuriam laikui turėjau prisėsti ant grindų. Maniau, tai koks nors pokštas ar dar vienas Nigerietiškos apgavystės atvejis. Šio fondo mastas toks milžiniškas, kad, manau, jis labai stipriai paveiks gyvybės mokslų pažangą“, – sakė 51 metų Cornelia Bargmann, Rockefeller universitete (JAV) atliekanti pažangius neuroninių grandinių ir elgsenos tyrimus. Paklausus, kaip ji ketina išleisti pinigus, mokslininkė atsakė: „Tai visiškai peržengia mano normalų išlaidų planavimą. Neįsivaizduoju. Gal automobilį susiremontuosiu?“
Hubrechto instituto (Olandija) 55 metų molekulinės genetikos profesorius Hansas Cleversas, vykdantis kamieninių ląstelių ir žarnyno vėžio tyrimus sakė, kad jau atsitokėjo po praėjusią savaitę pirmąkart išgirstos naujienos. „Jau šiek tiek apsipratau su mintimi. Kai paklausiau, kam turi būti panaudoti pinigai, [A. Levinsonas] man pasakė, kad jie gyvenimui palengvinti“. H. Cleversas ketina už šiuos pinigus pasikviesti apie 150 mokslinių bendradarbių į simpoziumą Amsterdame. „Surengsime didelį vakarėlį“.
Nors apie šiuos apdovanojimus paskelbta prieš pat Oskarų išdalijimą, iš tikrųjų jie labiau konkuruoja su Švedijos karališkosios mokslų akademijos teikiamais Nobelio prizais. Proveržio apdovanojimui (Breakthrough prize) mokslininkus internetu gali nominuoti kiekvienas norintis. Organizatoriai mano, kad laimėtojais turėtų būti skelbiami mokslininkai pačiame jėgų žydėjime – tai, pasak jų, neturėtų būti užtarnauto poilsio iškeliavusių mokslininkų pagerbimo būdas.
Fondo taisyklėse numatyta, kad vieną apdovanojimą besidalinančių mokslininkų kiekis neribojamas (Nobelio komitetas vieno prizo laimėtojų kiekį riboja iki 3 asmenų). Laimėtojai bus renkami slapčia balsuojant nuolat besiplečiančiam atrankos komitetui. Ir, skirtingai nei Nobelio apdovanojimų atveju, nebus jokių prabangių apdovanojimo ceremonijų. Tiesiog tikimasi, kad laureatai per metus po apdovanojimo noriai duos interviu ir sakys kalbas.
Weill Cornell medicinos koledžo (JAV) Vėžio centro direktorius Lewisas Cantley, kuriam trečiadienį sukako 64 metai, tyrinėja mutavusius signalo perdavimo kelius, kurie gali suteikti galimybių įveikti diabetą ir kitas genetinės kilmės ligas. Jis sakė: „Vos nuo kėdės nenukritau. Net nežinojau, kad tokie apdovanojimai egzistuoja“.
57 metų Titia de Lange, Rockefeller universitete atliekanti ląstelių biologijos, genetikos ir vėžio tyrimus, sakė, kad jai šis prizas atrodo visiškai nerealus: „Nesu pratusi turėti daug pinigų. Iš esmės neturiu jokio turto“. Pasak jos, 2 moterys 11 laureatų sąraše atitinka tame lygyje dirbančių mokslininkų lyčių santykį. „Žinoma, norėtųsi, kad moterų būtų daugiau“.
Vienas iš vyriausių laureatų yra 70 metų sulaukęs Princetono universiteto genomikos veteranas. Jis teigė, kad tokia netikėtai iš dangaus nukritusi pinigų suma verčia jį jaustis nejaukiai, taigi, mokslininkas dalį pinigų ketina išdalinti. Jis padėkojo fondo steigėjams, tačiau nepraleido progos pasiskųsti, kad tuos pinigus būtų tikslingiau išleisti žiniasklaidoje viešinant gyvybės mokslų darbus ir didinant visuomenės susidomėjimą šia sritimi. „Per 30–40 pastarųjų metų pažanga buvo žaibiška, tačiau apie ją nedaug ką girdime“.
Pirmieji Proveržio apdovanojimo laureatai
1. Cornelia I Bargmann
Rockefeller universiteto Neuroninių grandinių ir elgsenos laboratorijos vadovė, Howardo Hugheso medicinos instituto tyrėja – už neuroninių grandinių genetikos bei elgsenos tyrimus, sinapsių molekulių-rodyklių (guidepost) atradimą.
2. Davidas Botsteinas
Princetono universiteto (JAV) Lewis-Sigler integruotos genomikos instituto profesorius – už žmogaus paveldimų ligų, sukeliamų DNR polimorfizmų, žemėlapio sudarymą.
3. Lewisas C Cantley
Weill Cornell medicinos koledžo (JAV) profesorius ir vadovas – už PI-3 kinazės atradimą ir jos vaidmens vėžio metabolizme nustatymą.
4. Hansas Cleversas
Hubrechto universiteto (Olandija) molekulinės genetikos profesorius – už Wnt signalinio kelio vaidmens audinių kamieninėse ląstelėse ir vėžiniuose dariniuose aprašymą.
5. Titia de Lange
Rockefeller universiteto Andersono vėžio tyrimų centro direktorė, Ląstelių biologijos ir genetikos laboratorijos vadovė – už telomerų tyrimus, parodžiusius, kaip jos apsaugo chromosomų galus bei koks yra jų vaidmuo vėžio genomo nestabilume.
6. Napoleone'as Ferrara
Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) Moores vėžio centro vyresnysis direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, patologijos profesorius – už angiogenezės mechanizmo atradimą, leidusį sukurti naujus vėžio ir akių ligų gydymo būdus.
7. Ericas S. Landeris
Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto (JAV) Broad instituto įkūrėjas bei vadovas, MIT biologijos profesorius, Harvardo medicinos mokyklos sistemų biologijos profesorius – už žmogaus genetinių ligų nustatymo bendrųjų principų nusakymą ir jų pritaikymą medicinoje sukuriant žmogaus genomo genetinius, fizinius ir sekų žemėlapius.
8. Charlesas L Sawyersas
Howardo Hugheso medicinos instituto tyrėjas – už vėžį lemiančių genų nustatymą ir tikslinę terapiją.
9. Bertas Vogelsteinas
Johnso Hopkinso universiteto (JAV) Sidney Kimmel vėžio centro inkologijos ir patologijos profesorius – už vėžio genomikos ir vėžį slopinančių genų tyrimus/
10. Robertas A Weinbergas
MIT vėžio tyrimų profesorius, MIT Ludwigo molekulinės onkologijos centro direktorius – už žmogaus vėžio genų charakterizavimą.
11. Shinya Yamanaka
Kijoto universiteto (Japonija) iPS ląstelių tyrimo ir taikymo centro direktorius, Gladstone institutų kamieninių ląstelių biologijos tyrėjas, Kalifornijos universiteto San Franciske anatomijos profesorius.
