Lietuvos studentų sąjunga, gindama studentų interesus, kreipėsi į Vyriausybę dėl kritiškai vertinamos vakar patvirtintos 2013-ųjų metų studijų finansavimo tvarkos. Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
Lietuvos studentų sąjunga, gindama studentų interesus, kreipėsi į Vyriausybę dėl kritiškai vertinamos vakar patvirtintos 2013-ųjų metų studijų finansavimo tvarkos. Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
„Naująją finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis tvarką vertiname ypač kritiškai. Kategoriškai nesutinkame su nutarime pateikta suma, skiriama valstybės finansuojamoms studijoms“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pasak D. Dikšaičio, tai, kad Lietuvoje mažėja abiturientų, nėra argumentas mažinti finansavimą, nes kasmet į aukštąsias stoja vis daugiau anksčiau baigusiųjų mokyklas. 2010 m. iš visų įstojusiųjų beveik 22 proc. buvo anksčiau baigę vidurines mokyklas, 2011 m. tokių įstojusiųjų buvo daugiau nei 25 proc., o 2012 m. – beveik 30 proc. Tokiu būdu studentų skaičius Lietuvoje kiekvienais metais išlieka stabilus.
„Antra, finansavimo apimtys nemokamoms studijoms ir detalus jų paskirstymas šiuo metu grindžiamas burtažodžiu „valstybės poreikis“. Niekam nėra žinoma, kaip jis buvo apskaičiuotas, o sprendimai priimami net nesukūrus aiškios metodikos. Tad taip ir lieka neaišku, kuo remiantis mažinamas finansavimas ir studijų prieinamumas šalyje“, – sako studentų atstovas.
Studentijos nuomonę palaiko ir ekspertai. Studentų atstovų kalbintas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vadovas, Kauno technologijos universiteto rektorius, prof. habil. dr. Petras Baršauskas sako, jog pirmasis žingsnis, kurio turėjo imtis naujasis Švietimo ministras – profesionali, rimta situacijos analizė vietoje sisteminių pokyčių apčiuopomis.
Kaip bendrai vertinate Vyriausybės nutarimą mažinti finansavimą aukštajam mokslui bei paskirstyti jį pagal sritis?
Švietimo ir mokslo ministras pripažįsta, kad sprendimas vietoje 11 sričių, kurioms skirstomas finansavimas, įvesti 19 jau priimtas neturint duomenų, kokių specialistų mums trūksta, o kokių – turime per daug. Neturint informacijos apie esamą padėtį, jos keitimas niekaip negali būti efektyvus. Džiaugiuosi, kad yra bandoma tobulinti aukštojo mokslo sistemą mūsų šalyje, tačiau šiuo atveju prieš imantis veiksmų nebuvo pakankamai išanalizuota situacija.
Maža to, ši sistema sugrąžino itin didelę blogybę, kurios švietimo sektoriuje kuriam laikui jau buvo atsikratyta – valstybiniu studijų finansavimu ir vėl gali būti manipuliuojama. Privalomas dalies finansuojamų studijų vietų perkėlimas į tam tikras sritis atveria kelią „draugų“ ar „savų“ aukštųjų mokyklų finansavimui, užuot rūpinusis realiais valstybės ir studentų poreikiais.
Ar finansavimo mažinimas, argumentuojant mažesniu mokyklas baigiančiųjų skaičiumi – racionalus? Kodėl neatsižvelgiama į pastaruosius kelerius metus nuolat augantį skaičių stojančiųjų, kurie ne tais pačiais, bet ankstesniais metais baigė mokyklas?
Žinoma, kad neracionalus. Šis skaičius nuolat reikšmingai auga. Būtent aukštojo mokslo sektorius yra indikatorius, jog prasidėjo grįžtančiųjų iš emigracijos banga. Biudžeto aukštajam mokslui mažinimas, remiantis mažėjančiu abiturientų skaičiumi, taip pat uždaro Lietuvos švietimo sistemai kelius tobulėti – mūsų turimas biudžetas ir taip gerokai atsilieka nuo Europos sąjungos valstybių vidurkio, tad turėtume kalbėti apie jo didinimą ir vis didesnės dalies lėšų nukreipimą į tai, kad būtų parengti aukštesnės kokybės specialistai.
Kiek racionalu yra apie specialistų poreikį ateityje spręsti pagal šiandieninę situaciją? Ar įmanoma numatyti kokias nors ateities tendencijas?
Tik tendencijomis ir įmanoma vadovautis, tą daro aukštosios mokyklos visame pasaulyje. Privalu nuolat akylai stebėti rinką ir jos pokyčius – specialistų poreikis po penkerių ar dešimties metų gali nebeturėti nieko bendro su tuo, koks jis yra šiandien, tad spręsti pagal tai būtų tiesiog neefektyvu.
Kaip manote, ar naujoji finansavimo tvarka smulkinant studijų sritis nėra diskriminacinė tuo požiūriu, kad finansavimas atiduodamas ne gerų rezultatų pasiekusiems, o prasčiau besimokanties už tai, kad jie renkasi ne tokias populiarias specialybes?
Tikrai taip. Tai vienareikšmiškai iškreipia gerai besimokančiųjų teisės į nemokamą mokslą principą, nes bus sudaromos sąlygos gauti finansavimą tiems, kurie mokyklas baigė prasčiau, tačiau nepanoro konkuruoti populiariausiose specialybėse bei pasirinko sritis, kurios pritraukia ne tokius didelius studentų skaičius. Tokia sistema sudarys sąlygas prasčiau mokyklas baigusiems, tačiau konkuruoti populiariausiose specialybėse nepanorusiems ir ne tokius didelius studentų kiekius pritraukiančias sritis pasirinkusiems abiturientams gauti nemokamas studijas.
