Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia. O ketvirtadalio aukštųjų mokyklų auditorijos bei trečdalio aukštųjų administracijos patalpos yra visiškai netinkamos studentams, dėstytojams, darbuotojams su judėjimo negalia.
Daugiausiai studentų su specialiaisiais poreikiais šiais metais studijuoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – 138 studentai (pernai – 127). Vilniaus universitete (VU) – 91 studentas (pernai – 97), Šiaulių universitete (ŠU) – 63 studentai (pernai – 53), Lietuvos edukologijos universitete (LEU) – 54 studentai (57) bei Mykolo Romerio universitete (MRU) – 53 studentai (43).
„Šiose universitetinėse mokyklose kartu studijuoja beveik pusė visų studentų su specialiaisiais poreikiais, tačiau tik VDU teigia turintys asmenims su judėjimo negalia visiškai pritaikytas auditorijas bei administracijos patalpas, o likę universitetai studentams su judėjimo negalia yra atviri tik iš dalies. Manau, kad vangus aukštųjų mokyklų pritaikymo neįgaliesiems procesas yra vienas rimčiausių studijų prieinamumo stabdžių Lietuvoje. Jeigu tik aukštosios suteiktų tokią galimybę, asmenų su specialiais poreikiais jose studijuotų žymiai daugiau“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Tyrimas atskleidė, kad studentai su specialiaisiais poreikiais labiau linkę rinktis mokymosi įstaigas, kurios yra atidesnės jų poreikiams. Aukštųjų, kurios priima daugiausiai neįgaliųjų, dešimtuką jau keli metai sudaro tos pačios aukštosios. Tačiau iš 2009–2013 m. duomenų kitimo matyti, kad kai kuriose mokyklose, pvz., LEU, studentų su specialiaisiais poreikiais sumažėjo perpus, tuo tarpu kitose pokyčiai – gerokai mažesni. VDU studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius nuolat auga.
Pasak Lietuvos žmonių su negalia asociacijos (LŽSN) prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, neįgalieji Lietuvoje yra priversti rinktis ne labiausiai norimas specialybes, bet tas, kurias fiziškai galės studijuoti.
„Apmaudu, bet galbūt prarandame daug gabių muzikų, tapytojų, matematikų, istorikų. Žmogus, turintis judėjimo negalią, ypač judantis neįgaliojo vežimėliu, dažnu atveju renkasi specialybę ne pagal savo pomėgius, bet pagal galimybę patekti į aukštosios mokyklos pastatą ir būti kiek įmanoma nepriklausomu ir savarankišku“, – sako R. Kavaliauskaitė.
Iš 35 apklaustų aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja asmenys su specialiaisiais poreikiais, tik 12 galėjo pateikti savo studentų negalios tipus. Likusios aukštosios mokyklos tokių duomenų neturi. 2009–2010 m. tokių aukštųjų mokyklų buvo 16. Iš aukštųjų mokyklų pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia žinoma asmenų su specialiaisiais poreikiais, kurie turi judėjimo negalią bei vidaus sutrikimų. Lietuvos studentų sąjunga atliko tyrimą „Neįgalieji aukštajame moksle“, siekdama išsiaiškinti asmenų su specialiaisiais poreikiais skaičių bei jų padėtį Lietuvos aukštosiose mokyklose 2012–2013 akademiniais mokslo metais. Tyrimo apklausa buvo vykdoma 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Prašymai dalyvauti apklausoje buvo išsiųsti 47 valstybinėms ir privačioms aukštosioms mokykloms, iš kurių 42 pateikė atsakymus. Iš atsakymus pateikusiųjų aukštųjų mokyklų, 35-iose studijuoja studentai su specialiaisiais poreikiais.
Apklaustose aukštosiose mokyklose 2012–2013 akademiniais metais studijuoja 834 studentai su specialiaisiais poreikiais. Šiemet studijuoti įstojo 266 studentai (170 – į bakalauro ar profesinio bakalauro studijas, 56 – į magistro studijas, 32 į vientisąsias bei 8 – į doktorantūros studijas). Šių mokyklų administracijos atstovų teigimu, jose pernai studijavo 835 studentai su specialiaisiais poreikiais, taigi, bendras studentų skaičius sumažėjo tik vienu studentu. Neįgaliųjų Lietuvos aukštosiose mokyklose situaciją Studentų sąjunga tiria kasmet nuo 2005-ųjų.