Ketvirtadienį „Google Maps Street View“ paskelbti Lietuvos miestų vaizdai sukėlė didžiulį internautų susidomėjimą. Daugelis gyventojų galėjo lengvai rasti savo namo ar buto vaizdą vos kelių ar keliolikos metrų atstumu, kai kurie retušuotuose vaizduose atpažino ir save.
Ketvirtadienį „Google Maps Street View“ paskelbti Lietuvos miestų vaizdai sukėlė didžiulį internautų susidomėjimą. Daugelis gyventojų galėjo lengvai rasti savo namo ar buto vaizdą vos kelių ar keliolikos metrų atstumu, kai kurie retušuotuose vaizduose atpažino ir save.
Tačiau nei savęs, nei savo būsto nepamatys elitinio Laurų kvartalo gyventojai bei Henriko Daktaro artimieji.
Po Laurų kvartalą „Google“ nesivažinėjo
Laurų kvartalas – viena retesnių Vilniaus vietų, kurių „Google“ elektroninės akys nepasiekė. „Google Maps Street View“ leidžia pamatyti šią vietą, kur gyvena daugelis „Maximos“ grupę valdančių verslininkų, įtakingi energetikos ir politikos veikėjai. Tačiau tik iš toli – ties įvažiavimu į Laurų kvartalą pastatytas užkardas – riba, kurios „Google“ automobilis neįveikė.
„Google Maps Street View“ taip pat negalima pamatyti prezidentės ir premjero rezidencijos – Turniškėse „Google“ įranga atsirėmė į tvorą. Dėl suprantamų priežasčių, į šią teritoriją prašalaičiai neįleidžiami – nepriklausomai nuo darbovietės. Laurų kvartalas – viena nedaugelio įtakingų veikėjų gyvenamų vietų, kurias „Google“ automobilis aplenkė. Smalsuoliai „Google Maps Street View“ gali drąsiai pasižiūrėti ir į namą Užupyje, kur gyvena meras Artūras Zuokas, ir į koncerno „Icor“ akcininko Andriaus Janukonio būstą Filaretų gatvėje, ir į daugelio kitų įtakingų politikų bei verslininkų namus.
Laurų kvartale „Google“ sustojo ties užkardu
Pražiopsojo ir menamą CŽV kalėjimą
Turtuolių ir aukščiausių politikų rezidencijos – ne vieninteliai garsūs Lietuvos statiniai, kuriuos „Google“ kameros aplenkė.
Menamo CŽV kalėjimo kompleksas sostinės Antavilių gatvėje taip pat liko už kadro. „Google Maps Street View“ rodo, jog „Google“ automobilis buvo vos už poros šimtų metrų nuo šios legendomis apipintos vietos, bet arčiau neprivažiavo. Ties Antavilių vandentiekio stotimi „Google“ kelionė šiose apylinkėse baigėsi.
Henytės pilaitė prie Kauno – už kadro
Pro budrią „Google“ akį prasprūdo ir dar vienas legendomis apipintas statinys – pilį primenantis Henriko Daktaro šeimos namas netoli Kauno esančiuose Užliedžiuose. Gatvę, kurioje pastatytas šis gandais apaugęs namas, „Google“ automobilis aplenkė. Taigi „Google Maps Street View“ galima pamatyti tik netolimus Henytės šeimos kaimynus.
Važiuoja ten, kur nedraudžia
„Google“ kompanija taip pat deklaruoja savo kameras siunčianti tik į viešas vietas ir į teritorijas, kuriose gautas leidimas.
„Mes renkame (duomenis – DELFI), kaip matote, tik iš viešų vietų, kur leidžiama važiuoti automobiliams. Ir ten, kur, žinoma, leidžiama fiksuoti vaizdą. Į privačias teritorijas (...) važiuojame tik gavę leidimą“, – pristatant „Google Maps Street View“ Vilniuje teigė šios programos vadovas Lietuvoje Ulfas Spitzeris.
L. Meškauskaitė: turtuoliams lengviau ginti savo privatumą
Advokatė Liudvika Meškauskaitė DELFI teigė, jog „Google“ negebėjimas patekti į tam tikras teritorijas atskleidžia akivaizdžias disproporcijas: esą visi gyventojai turi tokią pat teisę į privatumą, tačiau turtuoliai, kaip rodo Laurų kvartalo pavyzdys, šia savo teise pasinaudoti galėjo kur kas sėkmingiau nei eiliniai mirtingieji.
„Kai pamačiau nuotraukas – nelabai jauku. (...) Kad pažeistas privatumas – tai yra, mano galva, akivaizdu. Ir kad privatumas yra nevienodai saugojamas, – kalbėjo L. Meškauskaitė. – Selektyvus privatumas. Nes vargu, ar tų žmogelių su „bambaliais“ kas nors klausė: jus nufilmuoti galima ar ne? Jeigu kalbėti pagal įstatymą, teritorija yra privati, kada žmogus yra aptvėręs ar, tarkim, medžiais apsodinęs. Tada yra preziumuojama, kad tai yra privati teritorija. (...) Būsto rodymas – jeigu asmuo sutinka, tada tai gali būti daroma. Bet šiuo atveju nemanau, kad jie personaliai klausė. Žmogus turi leisti rodyti savo būstą. (...) Jei neturi sutikimo – to negalima rodyti.“
„Google Maps Street View“ Lietuvoje veikti pradėjo ketvirtadienį. Gatvių vaizdo fiksavimas iš pradžių sukėlė daug triukšmo – šiai „Google“ veiklai priešinosi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Vis dėlto konfliktą pavyko išspręsti, ir „Google“ leista Lietuvoje daryti tai, ką kompanija jau ne vienerius metus daro daugelyje pasaulio valstybių.
