6-oji istorinio parko antena primena televizijos plėtros už Vilniaus ribų etapą

Minėdamas 32-ąjį Vilniaus TV bokšto gimtadienį (priėmimo eksploatuoti aktas patvirtintas 1981 m. sausio 30 d.) Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pastatė dar vieną anteną šalia aukščiausio Lietuvos statinio įsteigtame istoriniame parke. Nuo 2011 m. birželio veikiančiame muziejuje po atviru dangumi dabar eksponuojamos 6 istorinės antenos.

Telecentro generalinio direktoriaus Gedimino Stirbio teigimu, istorinio antenų parko idėją įgyvendinti paskatino LR Seimo kanclerio Jono Mileriaus siūlymas prie Vilniaus TV bokšto pastatyti ir visuomenei eksponuoti palydovinio ryšio anteną „Nera“. Šią anteną 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas sovietų agresijos metu ryšiui su pasauliu užtikrinti.

Kovas už laisvę ir tautų draugystę primenanti antena „Nera“ prie Vilniaus TV bokšto buvo pastatyta 2011 m. sausio 12 d., minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines.

Tų pačių metų birželio 13 d., pažymint 85-ąsias lietuviškų radijo programų siuntimo, o drauge ir Telecentro veiklos metines, buvo pastatytos dar trys antenos: radijo programų siuntimo antena „Dožd“, radiorelinio ryšio ruporinė parabolinė antena RPA-2P ir televizijos programų siuntimo antena „Ladoga“. Tą dieną buvo oficialiai atidarytas istorinis antenų parkas.

Minint Radijo dieną 2012 m. birželio 12-ąją, istorinį parką papildė antžeminės analoginės televizijos programų siuntimui Telecentro naudota antena APK, specialistų vadinta „Peteliške“.

Šiemet pastatytas 6-asis parko eksponatas – tai 1958–1975 m. Telecentro veikloje naudota periskopinė radiorelinio ryšio antena, primenanti svarbų televizijos signalų prieinamumo Lietuvoje plėtros etapą – tokia antena 1958 m. televizijos signalai iš Vilniaus buvo pradėti siųsti ir į kituose miestuose veikiančius siųstuvus.

Telecentras planuoja ir toliau plėsti parką, kurį lanko ne tik telekomunikacijų raida besidomintys specialistai, bet ir pasivaikščioti ateinantys vilniečiai, iš kitų mūsų šalies miestų ir iš kitų valstybių į Vilniaus TV bokštą atvykstantys svečiai. Istorinės antenos, be kita ko, yra įspūdingo dizaino, todėl malonu į jas pažiūrėti, smagu šalia nusifotografuoti.

Lietuvos radijo ir televizijos centras – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį turinti Lietuvos bendrovė. Be antžeminės ir kabelinės televizijos bei radijo programų siuntimo, Telecentras Lietuvos gyventojams ir įmonėms dar teikia fiksuotosios telefonijos, duomenų perdavimo, tinklų sujungimo, skirtųjų linijų, interneto bei kitas paslaugas.

Įdomūs faktai apie Vilniaus TV bokštą

• Pirmas betono kubas į Vilniaus TV bokšto pamatus supiltas 1974 m. gegužės 31-ąją.
• Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d.
• Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d.
• Bokšto statybos darbai vyko apie 7 metus.
• Projekto autoriai – architektas V. Obydovas, inžinieriai D. Basiladzė ir D. Dortmanas.
• Bokšto pagrindas – apskritimo formos 38 m skersmens ir 1,5 m storio padas.
• Pamatas įgilintas 8,25 m, jo svoris – 11500 t.
• Bokšto užstatymo aikštelė užima 3355 m² plotą
• Su pamatu bokštas sveria apie 30000 t.
• Pirmieji lietuviški radijo šaukiniai į eterį nuskriejo 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties, o iš Vilniaus TV bokšto radijo programos pradėtos siųsti 1980 m. balandžio 18 d.
• Pirmoji Lietuvos televizijos laida eteryje pasirodė 1957 m. balandžio 30 d., iš Vilniaus TV bokšto Lietuvos televizijos programa buvo pradėta siųsti 1981 m. birželio 11 d.
• „Paukščių takas“ – ne tik restoranas, bet ir vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos „Paukščių tako“ grindys apsisuka 360 laipsnių per 45 minutes.
• „Paukščių takas“ įrengtas 165 m aukštyje, tai prilygsta 55 standartinio gyvenamojo namo aukštui. Greitaeigis liftas šį atstumą įveikia per 45 s.