Požiūris į prekes ir paslaugas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje labai pasikeitė. Šalyje pradėta kurti vis daugiau elektroninių parduotuvių, valstybinės įstaigos sudarė sąlygas naudotojams tam tikras įmokas mokėti internetu, bankai pristatė elektroninio banko idėją, kuri dabar sėkmingai plėtojama ir diegiama mobiliuosiuose įrenginiuose. Nėra abejonių, kad Lietuvoje elektroninis verslas sparčiai vystosi ir ateityje bus dar geriau išplėtotas. Tačiau, kokios interaktyvaus verslo formos mūsų šalyje populiariausios šiuo metu?
Požiūris į prekes ir paslaugas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje labai pasikeitė. Šalyje pradėta kurti vis daugiau elektroninių parduotuvių, valstybinės įstaigos sudarė sąlygas naudotojams tam tikras įmokas mokėti internetu, bankai pristatė elektroninio banko idėją, kuri dabar sėkmingai plėtojama ir diegiama mobiliuosiuose įrenginiuose. Nėra abejonių, kad Lietuvoje elektroninis verslas sparčiai vystosi ir ateityje bus dar geriau išplėtotas. Tačiau, kokios interaktyvaus verslo formos mūsų šalyje populiariausios šiuo metu?
Elektroninis verslas skirstomas į kelias skirtingas grupes – tai gali būti e. komercija, e. rinkodara, e. projektų valdymas, e. aptarnavimas ir pan. Nepaisant modelių, į kuriuos skirstomas e. verslas, bene populiariausias – e. komercija. Juk teikiant tam tikras paslaugas, dažniausiai gaunamas tam tikras pelnas, o naudotojams suteikiama galimybė patogiau įsigyti prekes ar paslaugas. Laimi visi.
E. komercijos populiarėjimo rodikliai
Spartus elektroninės prekybos plitimas Lietuvoje pastebėtas dar 2009-aisiais, o iki 2011 metais Lietuvoje internetu pirkti ryžosi net keturis kartus daugiau naudotojų. „Eurostat“ pateiktoje 2010–2011 metų ataskaitoje nurodoma, kad elektroninėse parduotuvėse apsiperka kas ketvirtas lietuvis. Šalyse kaimynėse, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje, šis skaičius sudaro 27 proc. Aktyviausiai iš namų ar biurų apsipirkinėja britai, danai, vokiečiai, švedai ir olandai – jų apsipirkinėjimo rodikliai svyruoja tarp 74–82 proc.
Praėjusių metų pabaigoje „Spinter“ atliko specialų elektroninių parduotuvių tyrimą, šio tyrimo metu gauti duomenys tikrai šokiravo – elektroninėse parduotuvėse dažniausiai perkami drabužiai – juos perka 15,6 proc. gyventojų, batus perka 10,1, o aksesuarus – 9,6 procento. Antra pagal populiarumą prekių grupė – buities technika, ją internete yra įsigiję 12,9 proc. gyventojų, dar dešimtadalis (10,7 proc.) pirko kompiuterius ir jų dalis.
Anot interneto drabužių parduotuvės „Stiliago.lt“ vadovo Giedriaus Sakalausko, naudotojai drabužius internetu perka ne atsitiktinai. Pirma, internete prekės yra pigesnės. Antra, laiką taupančiam klientui nereikia niekur eiti ir švaistyti laiko.
Nors pagal tyrimų agentūros „Spinter“ pateiktus duomenis populiariausia prekė drabužiai, bendri elektroninės komercijos populairumo rodikliai kiek kitokie. Alexa.com interneto tinklalapyje pateiktame populiariausių tinklaraščių Lietuvoje sąrašo viršuje įsitaisė elektroninės parduotuvės Pigu.lt ir Skytech.lt, taip pat interneto naudotojai lankosi skelbimų portaluose Plius.lt, Autogidas.lt ir Skelbiu.lt. Pažinčių tinklalapis Draugas.lt taip pat išlaiko savo poziciją. Na, o populiariausiu socialiniu tinklu laikomas „Facebook“.
Nors internete dažniausiai apsipirkinėjama ir pramogaujama, Lietuvoje veikiančių bankų „Swedbank“ ir „SEB“ atstovai pastebi, kad vien tik praėjusiais metais prisijungimų prie interaktyvios bankininkystės programų skaičius padaugėjo bene du kartus. Sparčiai didejantys elektroninės bankininkystės populiarumo rodikliai ir DNB banko atstovus paskatino sukurti specialią mobiliąją programėlę, kurią įsidiegę naudotojai gali paparastai ir greitai sutvarkyti tam tikras bankines operacines ir atlikti kitus kasdienius mokėjimo procesus. Prognozuojama, kad ateinančiais metais e. bankininkystės populiarumo rodikliai smarkiai išaugs.
Atsižvelgus į Alexa.com populiariausių tinklalapių sąrašą Lietuvoje, pastebime, kad tam tikros informacijos apie mokesčius naudotojai ieško Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodra.lt tinklalapiuose. Nepaisant to, valstybinių įmonių teikiamomis elektroninėmis paslaugomis gyventojai naudotis ryžtasi labai retai.
Populiariausi e. verslo modeliai Lietuvoje
Tikriausiai jau supratote, kad Lietuvoje sparčiausiai plėtojama elektroninio verslo sritis – elektroninės parduotuvės. Taip pat naudotojai dažnai naršo interneto portaluose ir socialiniuose bei skelbimų tinklalapiuose. Būtent šie e. verslo modeliai – populiariausi.
Elektroninė parduotuvė – interneto svetainė, kurioje galima įsigyti prekę ar paslaugą. Šiuo metu paslaugas įsigyti siūloma tinklalapiuose Grupinis.lt, Kartu.lt, Uogos.lt ir panašaus pobūdžio svetainėse. Jose galima rasti viską – nuo drabužių iki buitinės technikos. Įprastomis elektroninėmis parduotuvėmis galime laikyti Pigu.lt, Varle.lt ar Avitela.lt tinklalapius, kuriuose pateikiama informacija apie buities ir kompiuterinę techniką, o prekes siūloma įsigyti išsimokėtinai. Be to, užsakytus produktus klientai gali atsiimti prekybos vietoje arba tiesiog laukti, kol jas pristatys kurjeris.
Interneto tinklalapis – e. verslo forma, kuri pajamas gauna iš tinklalapyje talpinamos reklamos. „GemiusAdMonitor“ šių metų pradžioje pateikė dažniausiai naudojamų ir efektyviausių 2012 metų pirmojo pusmečio reklamos formų ataskaitą, kurioje nurodoma, kad efektyviausia reklamos forma – interaktyvi reklama. Nepaisant to, Lietuvoje vis dar stinga reklamjuosčių ir kitų interaktyvios reklamos formų. Daugiausia dėmesio sulaukia „Prekybos“, „Automobilių“ ir „Laisvalaikio“ sektoriai, prasčiausiai sekasi toms įmonėms, kurios reklamuoja namų apyvokos ir asmens higienos priemones. Tiesa, namų apyvokos prekių reklamjuostės interneto tinklalapiuose talpinamos rečiausiai.
Socialiniai arba skelbimų portalai prašo mokėti nario mokestį arba pirkti kitą sunkiai prieinamą paslaugą. Kadaise One.lt tinklo atstovai apmokestino nuotraukų vertinimo balus, tuo metu socialinio tinklo dalyviai už „30“ balų įvertinimą turėjo mokėti tam tikrą mokestį, kiek vėliau toks mokestis buvo taikomas ir virtualioms dovanėlėms, kurias lankytojai dovanodavo interaktyviems draugams. Skelbimų portalai šiuo metu taiko mokestį skelbimams. Pavyzdžiui, Autogidas.lt tinklalapyje nemokamai galima talpinti automobilio, kurio kaina neviršija 5 tūkst. litų, skelbimą. Už brangiau parduodamų automobilių skelbimus reikia mokėti. Norint aktyvuoti, pratęsti ir automatiškai skelbimą talpinti kituose tinklalpiuose, tenka mokėti nuo 15 iki 25 litų vienkartinį mokestį.
Tiesa, kuriant nedidelį elektroninį verslą, reikia ne tik žinoti populiariausius e. verslo modelius, tačiau pravartu ir susikurti verslo planą t. y. nuspręsti, kuo bus prekiaujama arba kokią paslaugą teiksite. Taip pat reikėtų nusipirkti interneto vardą (kitaip – domeną), vietą interneto erdvėje (kitaip – prieglobą arba hostingą) ir kiek vėliau pradėti kurti tinklalapį.
Lietuvos e. komercijos lyginamojo tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje dažnai tinklalapiai kuriami ganėtinai atmestinai, neatsižvelgiant į tikslinę auditoriją. Anot tyrimą rengusios bendrovės Konversija.lt atstovo, pagrindinis puslapis – viena svarbiausių dizaino detalių, nes pamatęs jį naudotojas nusprendžia, verta pasilikti tinklalapyje, ar ne. Taigi kuriant interneto parduotuvę labai svarbu kuo patogiau pateikti informaciją ir ją generuoti.
