2012 metai žymi nejudraus interneto eros pabaigą. Didžiosios tyrimų bendrovės prognozuoja, kad kitąmet internetą naršysime ne nešiojamuoju ar staliniu kompiuteriu, o dažniau lenksime galvą į išmanųjį telefoną ar braukysime planšetinius kompiuterius. Lietuva dar šiek tiek atsiliks nuo pasaulinių tendencijų, bet judame tuo pačiu keliu.
Nuo kitų metų pasaulis dažniau galvas lenks į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. Ar Lietuva spėja į interneto „mobilizacijos“ traukinį?
2012 metai žymi nejudraus interneto eros pabaigą. Didžiosios tyrimų bendrovės prognozuoja, kad kitąmet internetą naršysime ne nešiojamuoju ar staliniu kompiuteriu, o dažniau lenksime galvą į išmanųjį telefoną ar braukysime planšetinius kompiuterius. Lietuva dar šiek tiek atsiliks nuo pasaulinių tendencijų, bet judame tuo pačiu keliu.
Investicinis bankas „Morgan Stanley“ prognozuoja, kad kitąmet pirmą kartą visame pasaulyje prie interneto bus prisijungę daugiau išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių nei stalinių ir nešiojamųjų. Metams bėgant atotrūkis tik didės, o 2015 metais mobiliųjų įrenginių internete bus dvigubai daugiau (beveik 3 mlrd.) nei įprastų (apie 1,5 mlrd.).
Analogiškas prognozes pateikia ir tyrimų bendrovė „Gartner“: „2013 metais mobilieji telefonai aplenks kompiuterius kaip labiausiai paplitę įrenginiai naršyti internete, o 2015-aisiais per 80 proc. mobiliųjų telefonų, parduodamų subrendusiose rinkose, bus išmanieji.“
Auga dešimtimis kartų
Lietuvoje skaičiai kol kas mažesni, bet didėjimo tendencija taip pat matoma. Bendrovė „Gemius“, stebinti portalų lankytojus, skaičiuoja, kad šių metų gruodžio 3–9 dienomis Lietuvos tinklalapiuose, kurie įtraukti į stebimųjų sąrašą, 3,06 proc. puslapių atvertimų buvo sugeneruoti iš mobiliųjų telefonų su „Android“ operacine sistema, 1,81 proc. – su „iOS“ ir 0,12 proc. – su „Windows Phone“. Panašiu laikotarpiu pernai (gruodžio 3–9 dienomis) šie skaičiai atitinkamai siekė 0,81 proc., 0,69 proc. ir 0 procentų.
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, atrodome geriau – minėtų mobiliųjų telefonų operacinių sistemų suma Latvijoje siekia 3,58 proc. (Lietuvoje – 4,99 proc.), o Estijoje – 3,04 procento.
„Gemius Baltic“ generalinė direktorė Gryta Balserytė teigia, kad kol kas tikslių šių metų duomenų nėra, bet stebint bendras tendencijas galima daryti išvadą, kad mobiliojo interneto srautas bus žymiai didesnis nei pernai. Anot jos, pernai per metus internetinių puslapių Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais buvo atversta 980 proc. daugiau nei 2010 metais – tai sudarė 9 proc. visų puslapių peržiūrų per metus. Iš šiuo metu bendrovės stebimų 30 portalų mobilių versijų populiariausios – naujienų portalų.
Mobiliųjų perka daugiau
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis savo ruožtu pastebi, kad iki gruodžio mėnesio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Omnitel“ tinkle mobiliaisiais įrenginiais internetu buvo parsiųsta 70 proc. daugiau informacijos. Pasak jo, šiuo metu išmanieji telefonai sudaro pusę visų bendrovės parduodamų telefonų: „Panaši yra ir planšetinių kompiuterių bei įprastų nešiojamųjų kompiuterių proporcija. Pastebime, kad vis daugiau žmonių vietoj „netbook“ tipo kompiuterių renkasi planšetinius kompiuterius.“
Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ verslo plėtros vadovas Artūras Olšauskas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje realus išmaniųjų telefonų skaičius viršija 400 tūkst., o interneto vartotojų yra per 1 milijoną: „Žinoma, telefonai keičiami kas 1,5 metų ir skaičiai ženkliai pasikeis, nes kitokio nei išmanaus telefono įsigyti praktiškai neįmanoma. Tuomet lieka kitas klausimas – ar pusiau priverstine tvarka įsigijusiems išmaniuosius telefonus mobilusis internetas ir programėlės yra aktualūs.“
Verslas pastebi
Interneto persikėlimo tendenciją į mažesnius ekranus Lietuvos verslas pastebi. A. Olšausko kolega, bendrovės interneto skyriaus vadovas Justas Juozapaitis, sako, kad į mobilųjį internetą jau žiūrima kaip į svarbų medijų kanalą. „Media House“ mobiliajame internete reklamuoja šalies bankus, automobilių gamintojus, alkoholinius gėrimus ir, pasak J. Juozapaičio, mato gerų rezultatų.
Pagrindine kliūtimi verslui, norint pasiekti savo klientą mobiliajame internete, J. Juozapaitis įvardina reikiamybę sukurti mobiliąją tinklalapio versiją: „Mobiliuoju internetu kraunamas standartinis internetinis puslapis būna sunkus, vartotojui ilgai kraunamas, kartu vartotojas už tai turi mokėti, taip pat atvaizduojami ne visi elementai.“
Tiesa, įprastas internetas niekur nedings, kaip ir nedingo laidiniai telefonai, atsiradus mobiliesiems. G. Balserytė mano, kad ateityje mobilusis internetas ir mobilieji tinklalapiai papildys tradicinį prisijungimo būdą, bet tikrai jo nepakeis ir neišstums iš rinkos.
Laimėtojai ir pralaimėtojai
A. Zabulis prognozuoja, kad dėl išmaniųjų įrenginių paplitimo išloš tiek vartotojai, įgaunantys galimybę patogiau naudotis internetu, tiek verslas, dalyvaujantis išmaniųjų ir mobiliųjų prietaisų grandinėje – įrangos gamintojai, ryšio operatoriai bei programėlių kūrėjai.
Žvelgiant pasauliniu mastu, „Gartner“ mano, kad ateis sunkus metas tradicinių kompiuterių ir jiems skirtos programinės įrangos gamintojams. Bene skaudžiausias smūgis žadamas „Microsoft“, kuri iki šiol dominavo kompiuterių rinkoje. „Gartner“ nuomone, 2015 metais planeštinių kompiuterių pardavimas pasieks pusę nešiojamųjų kompiuterių pardavimų, o „Windows 8“ operacinė sistema turės užleisti vietą „Apple iOS“ ir „Google Android“.
Tokios prognozės nieko gero nežada kitiems stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių kūrėjams, kaip „Dell“, HP. Jiems, kaip ir kitoms šios rinkos bendrovėms, teks prisitaikyti ir persiorientuoti prie mobiliųjų įrenginių, arba susidurs su buvusių rinkos gigantų, nespėjusių įšokti į pokyčių traukinį, likimu. Taip atsitiko „Kodak“, kai ji praleido fotografijos rinkos skaitmenizaciją, ar „Nokia“, kuri nespėjusi į telefonų „išmanizaciją“, vis dar kovoja su finansiniais sunkumais.
FAKTAI: Mobiliojo interneto rinka
„Accenture“ atlikta „Mobile Web Watch 2012“ pasaulinė apklausa, parodė, kad populiariausios programėlės – informacinės, kaip traukinių tvarkaraščiai, orų prognozės ar naujienų programėlės. Už jų rikiavosi pramoginės programėlės.
Renkantis išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį 85 proc. respondentų nurodė, kad ryšio kokybė yra didžiausias pasirinkimo kriterijus.
IDC prognozuoja, kad mobiliajai reklamai 2016 metais pasaulyje bus išleista 22,8 mlrd. JAV dolerių (59,96 mlrd. litų), palyginti su 6 mlrd. JAV dolerių (15,84 mlrd. litų) pernai.
