Gali atrodyti, kad kosmoso tyrimų sritis yra tik didžiųjų valstybių reikalas, tačiau mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi ieškoti galimybių prisidėti prie žmonijos laimėjimų, teigia lietuvių kilmės NASA technologas Jonas Žmuidzinas.
Ilgą laiką kosmoso tyrimuose dominavo dvi valstybės: Sovietų Sąjunga (vėliau Rusija) ir JAV. Kaip pasikeitė kosmoso tyrimų laukas įsitraukus naujiems veikėjams?
Akivaizdu, kad šioje srityje dabar labai smarkiai reiškiasi Europa, konkrečiai Europos kosmoso agentūra (EKA). Taip pat daug didelių projektų vykdo Kinija ir Indija. Tačiau visuomet egzistavo galimybė valstybėms dirbti kartu šioje srityje. Naujų veikėjų atsiradimas nebuvo staigus ir netikėtas fenomenas, visa tai išsivystė iš lėto.
JAV inicijuotas Marso planetos tyrimo projektas byloja tam tikrą šios šalies kosmoso strategijos pokytį. Sutinkate? Ar JAV vis dar yra galingiausia valstybė šioje srityje?
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) iš pradžių jau turėjo įvairių tikslų. Vienas iš jų – žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Kitas siekis buvo planetų tyrimai. Pirmieji erdvėlaiviai buvo siunčiami į Venerą ir Marsą, erdvėlaiviai „Voyager“ apskriejo daugiau planetų – Jupiterį, Saturną ir kitas.
Manau, nereikia galvoti tik apie Marsą, reikia tirti visas planetas ir tai įtvirtinta NASA programoje. Žinoma, Marsas labai įdomus, nes yra arti mūsų ir panašus į Žemę. Įdomu suprasti, kaip išsivystė ši planeta, atsakyti į klausimus, ar buvo joje vandens, kur jis dingo, o galbūt vis dar yra. Taip pat visiems smalsu, ar ateityje pavyks nuskristi į Marsą. Nemanau, kad laikui bėgant NASA programa smarkiai keitėsi.
Kaip manote, kokią įtaką kosmoso tyrimams turėjo naujųjų technologijų, konkrečiai nuotoliniu būdu valdomų erdvėlaivių, atsiradimas ir išpopuliarėjimas? Ar šiuose tyrimuose liks vietos astronautams?
NASA daug galvoja, ką daryti su astronautais. Siųsti žmogų į Marsą labai sudėtinga ir brangu. Sunku pasakyti, kada tai nutiks. Laikui bėgant tapo įmanoma pasiekti daugiau pasitelkus į pagalbą robotus ir mes turime tai išnaudoti.
Kokie reikšmingiausi pokyčiai pastaraisiais metais įvyko kosmoso ekonomikos srityje? Kokie didžiausi iššūkiai laukia ateityje?
NASA biudžetas, palyginti su kitomis sritimis, nedidelis. JAV skiria vos 0,5 proc. viso nacionalinio biudžeto lėšų. Be to, neseniai valdžia nusprendė šias lėšas dar labiau apkarpyti. Vis dėlto sprendžiant šalies biudžeto problemas tokie apkarpymai didelio poveikio neturi – net uždarius NASA niekas nesikeistų.
Reikia manyti, kad tai yra svarbu, reikia toliau investuoti. Negalime sustoti ir prarasti galimybių vykdyti projektus, priešingu atveju šiuos projektus vykdantys specialistai paprasčiausiai išeitų dirbti kitur. Ne ką mažiau svarbu tinkamai pasirinkti prioritetus ir skirti visas pastangas ir lėšas svarbiausiems projektams.
Kaip vertinate privačių kompanijų atėjimą į kosmoso tyrimų sritį?
Daug pokyčių atnešė JAV verslininko Elono Musko įsteigta privati kosmoso tyrimo technologijų kompanija „SpaceX“. Per keletą metų jie daug pasiekė – tai sveikintina. Tačiau reikia suprasti, kad NASA jau kurį laiką bendradarbiauja su privačiomis kompanijomis.
„SpaceX“ atėjimas visiems suteikė daugiau motyvacijos ir skatino tobulėti. Kompanija teigia galinti siųsti raketas į kosmosą su mažesnėmis sąnaudomis. Tokiu būdu kosmoso projektų kaina kris, juos bus galima dažniau vykdyti.
Kaip vertinate Lietuvos laimėjimus kosmoso tyrimų srityje? Ar mažų valstybių dalyvavimas didžiuosiuose kosmoso projektuose ekonomiškai naudingas?
Atvykau į Lietuvą norėdamas geriau suprasti plėtrą šioje srityje. Lietuva yra maža šalis, bet turite daug gabių ir talentingų žmonių, kurie neabejotinai gali prisidėti prie kosmoso projektų. Kosmoso tyrimas yra tarptautinis reikalas ir Lietuva turėtų atrasti būdų prie jų prisidėti. Žinoma, tai priklauso nuo turimo biudžeto, bet Lietuva turi bandyti prisidėti prie žmonijos laimėjimų. Manau, Lietuva gali bendradarbiauti su EKA, tačiau tai ne vienintelė galimybė.
Priklausomai nuo projekto ir atskirų specialistų manau, kad ateityje Lietuva galėtų bendradarbiauti net su NASA ar kitų šalių kosmoso agentūromis.
Gal galite atskleisti, ką turėjo galvoje marsaeigio „Curiosity“ misijos mokslo vadovas Johnas Grotzingeris užsimindamas apie istorinį laimėjimą?
J. Grotzingerį pažįstu asmeniškai, tačiau nežinau, ką jis turėjo omenyje. Neabejoju, kad tai netrukus visi sužinosime. Marsaeigis „Curiosity“ turi daug technologinių naujovių, kurios leis atrasti daug įdomių dalykų. Pagrindinis projekto tikslas yra suprasti Marso sandarą ir atsakyti klausimus apie vandens egzistavimą šioje planetoje.
Jūsų prognozėmis, kada žmogus galės išsilaipinti Marse?
Sunku pasakyti tikslią datą. Tai būtų techniškai sudėtingas ir brangus projektas. Manau, šiandieninis NASA turimas biudžetas nepakankamas šiam projektui įgyvendinti. Pasikeitus ekonominei padėčiai galbūt bus galima realiau apie tai galvoti, bet dabar tai tiesiog neįmanoma.
CV: Jonas Žmuidzinas
Dirba vyriausiuoju technologu NASA Reaktyvinės traukos laboratorijoje (RTL) 2007–2001 m. – RTL mikroprietaisų laboratorijos direktorius Nuo 1990 m. dirba Kalifornijos technologijų institute 1987 m. Kalifornijos Berklio universitete apgynė fizikos mokslų daktaro laipsnį 1981 m. Kalifornijos technologijų institute įgijo bakalauro laipsnį