Jau šimtus metų žmonės kelia akis į dangų ne tik tam, kad pasigrožėtų nuostabiais vaizdais, bet ir pažintų kosminius kūnus bei rastų kitų, į Žemę panašių, pasaulių. Taigi ar kosmose yra daugiau Žemės tipo planetų, kuriose egzistuoja gyvybė?
Smalsumas ir troškimas pažinti žmonėms buvo labiausiai sužadintas tada, kai paaiškėjo, jog kosmoso erdvėje be Žemės ir be visos Saulės sistemos ar net visos Paukščių Tako galaktikos, yra tūkstančiai žvaigždžių ir apie jas besisukančių planetų.
Misija „Kepler“ (pavadinta vokiečių mokslininko Johanneso Keplerio vardu) pradėta kurti prieš kelis dešimtmečius, kai mokslininkai pabandė atsakyti į klausimą – ar dažnos į Žemę panašios planetos mūsų galaktikoje?
Atradimai skaičiuojami tūkstančiais
Dar 1999 m. „Kepler“ sėkmingai atlaikė pirmuosius testus. Tačiau tik po 2 metų – 2001 m. gruodį „Kepler“ oficialiai paskelbta 10-ąja NASA atradimų misija, o 2009 m. kovo 8 d. pagaliau paleista į kosmosą.
„Kepler“ kosmose ieško egzoplanetų sistemų, o labiausiai – planetų, kurios apie savo žvaigždę skrieja „gyvybės zonoje“, tai yra, tokiu atstumu, kad planetoje susidarytų palankios sąlygos skysto vandens ir, galbūt, gyvybės egzistavimui.
Po kiek daugiau nei metų kosmose, 2010 m. sausio 4 d., NASA mokslininkai su džiaugsmu paviešino pirmuosius rezultatus – net 5 pirmąsias egzoplanetas. 2011 m. gruodį paskelbtas ne tik naujų planetų-kandidačių sąrašas, bet ir pirmosios Žemės dydžio planetos – „Kepler-20e“ bei „Kepler-20f“. Tiesa, vėliau nustatyta, kad jų atmosfera gerokai per karšta gyvybei ir vanduo jose greičiausiai egzistuoja tik garų pavidalu.
Netrukus paskelbtas ir vienas svarbiausių atradimų ne tik „Kepler“ misijoje, bet ir visoje Žemės istorijoje – maždaug 2,5 karto už Žemę didesnė planeta „Kepler-22b“. Mokslininkų teigimu, vidutinė „Keppler-22b“ temperatūra yra apie 22 laipsniai šilumos!
2012 m. atradimų sąrašas toliau ilgėjo: „2012 m. vasario mėn. paskelbtame „Kepler“ planetų kandidačių sąraše yra 2321 planetų prie 1790 žvaigždžių. Šios sistemos buvo aptiktos pagal „Kepler“ teleskopo stebėjimus, atliktus per pirmus 16 mėnesių nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn“, – diena.lt misijos pasiekimus vardijo VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Erika Pakštienė.
Mokslininkė taip pat priduria, kad iš atrastų 2321 planetų net 46 skrieja „gyvybės zonoje“, o dešimties iš šių „gyvybės zonos“ planetų dydžiai yra artimi Žemės dydžiui. „Be abejo, jos bus detaliau tiriamos ateityje su kitais kosminiais teleskopais, skirtais nustatyti planetų atmosferų cheminę sudėtį“, – tęsia E. Pakštienė.
Kadangi pradžioje misija turėjo trukti tik 3,5 metų, dėl stebinančių rezultatų neliko nieko kito kaip ją pratęsti iki 2016 metų.
Laikinai trikdo gedimai
„Kepler“ misijos eigą net du kartus buvo apsunkinę trikdžiai. Anot E. Pakštienės, 2010 m. pradžioje buvo pastebėta, kad vienas iš 42 CCD modulių, su kuriais gaunami „Kepler“ lauko vaizdai, perduoda į Žemę keistus vaizdus. Tai nesusiję su tuo, kad teleskopas stebėjo kažką keista. Greičiausiai tai buvo elektronikos gedimas, todėl objektai, patenkantys į šio modulio stebėjimo lauką, nėra stebimi. Bet tai nereiškia, kad jie nėra stebimi iš viso.
Šių metų liepos 16 d. „Newscientist“ pranešė, kad sugedo vienas iš keturių jo mechanizmų, kurie sukdamiesi nustato zondo kryptį.
Valdikliai Žemėje išjungė sugedusį mechanizmą ir trumpam nutraukė misijos duomenų rinkimą. Liepos 20 d. stebėjimai atnaujinti, nors vis dar veikė tik trys iš keturių mechanizmų.
Prie „Kepler“ dirbę inžinieriai prisipažino, kad toks greitas gedimas juos gerokai nuvylė. Jeigu sugestų dar vienas ratas, abejojama, ar būtų įmanoma teleskopą nukreipti tiksliai. Misiją greičiausiai tektų sustabdyti.
Gali dalyvauti ir mėgėjai
E. Pakštienė diena.lt papasakojo, kad ir astronomijos mėgėjai gali dalyvauti planetų paieškoje, naudodami „Kepler“ stebėjimus: „Tam 2010 m. buvo sukurtas specialus internetinis portalas Planethunters.org. Jis skirtas tam, kas plačioji visuomenė turėtų priemones ir galimybę ieškoti planetų tranzitų viešai prieinamuose NASA „Kepler“ teleskopo stebėjimų duomenyse“, – sakė mokslininkė.
Būtent Planethunters.org „medžiotojai“ šiais metais paskelbė atradę planetą su keturiomis saulėmis. „Tai labai neįprasta sistema ir iki šiol mokslininkams dar neteko susidurti su kažkuo panašaus“, – tęsė E. Pakštienė. Atrasta planeta pavadinta PH1 (portalo garbei). „Tai dujinė milžinė, didesnė už Neptūną, bet mažesnė už Saturną, nuo mūsų nutolusi beveik 5000 šviesmečius“, – dar priduria E. Pakštienė.