Pastaruoju metu turbūt vis dažniau tenka susidurti su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis ir jų atradimais. Vienas iš vis labiau populiarėjančių atradimų – elektroninės knygos, kurių pradžia laikomi 1971 m., kai buvo sukurta pirmoji tokių knygų biblioteka internete (žodynas). Kas galėjo pagalvoti, kad vos prieš keletą metų Lietuvoje atsiradusios elektroninės knygos taip išpopuliarės? 
Pastaruoju metu turbūt vis dažniau tenka susidurti su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis ir jų atradimais. Vienas iš vis labiau populiarėjančių atradimų – elektroninės knygos, kurių pradžia laikomi 1971 m., kai buvo sukurta pirmoji tokių knygų biblioteka internete (žodynas). Kas galėjo pagalvoti, kad vos prieš keletą metų Lietuvoje atsiradusios elektroninės knygos taip išpopuliarės? Ką jau kalbėti apie knygų skaitykles, kurios sukurtos būtent tam, kad elektroninę knygą būtų patogu skaityti bet kur ir bet kada. Aišku, knygų skaityklę ne kiekvienas išgali įpirkti, tačiau, manoma, kad ilgainiui kainos mažės. Vis daugiau žmonių, o tuo labiau jaunimas mieliau skaito skaityklėje ar savo kompiuteryje nei laikydami rankose spaustuvės dažais kvepiančią knygą.
Vingiuotas knygos kelias
Turbūt dera prisiminti, kokia buvo knygos istorija. Dabar jau sunku ir įsivaizduoti, kad pačios pirmosios knygos buvo rašomos ant molio lentelių, papiruso. Tai galime pamatyti muziejuose, kur išlikę knygų rankraščiai ir pavyzdžiai.
Iš istorijos atsimename lietuviškos spaudos draudimą ir aktyvią knygnešių veiklą. Aukodami savo gyvybę knygnešiai visais įmanomais būdais siekė išsaugoti knygos egzistavimą. Nelengvas kelias nueitas iki tol, kol knygas leidžiama spausdinti ir viešai publikuoti. Manau, kiekvienas skaitytojas turėtų prisiminti senuosius laikus ir įvertinti šiandienę knygos svarbą.
Knygos vertė lygi kavos puodeliui?
Kalbant apie šiandienę knygos vertę, darosi liūdna, nes knygos vertė yra žymiai kritusi. Kasmet vyksiančioje knygų mugėje vis daugėja knygų siūlomų įsigyti vos už 5 Lt. Nekalbu jau apie tai, kad senesnio leidimo literatūros galima nusipirkti dar žemesnėmis kainomis. Taigi, knyga atitinka kavos puodelio kainą. Nemanykite, kad visos knygos taip nuvertėjo, liko nemaža dalis literatūros, kuri išlaikė savo vertę ir yra perkama iki šiol. Tačiau su kiekviena diena daugėja knygų internetinėse svetainėse, jas leidžiama siųstis pdf formatu.
Tobulėjančių technologijų įtaka visuomenei
Dauguma žmonių nori ,,suspėti gyventi“ smarkiai tobulėjančių technologijų pasaulyje ir siekia išbandyti, kas jiems siūloma. Įdomu, ar elektroninės knygų skaityklės atstos romantišką knygos skaitymą prie kavos puodelio verčiant puslapį po puslapio? Šiuo klausimu esu girdėjusi įvairių nuomonių. Viena draugė prieš metus įsigijusi skaityklę teigia: „Labai mėgstu skaityti knygas, tačiau ne visada rankinėje patogu nešiotis storą knygą. Dabar galiu bet kur būdama paskaityti savo mėgstamą knygą.“ Laima apgailestauja, kad šiuo metu dar nėra daug knygų, kurias galima skaityti elektroninėje skaityklėje, bet jų vis daugėja ir mano, jog ateityje atsiras daugiau. „Nesigailiu, kad turiu skaityklę, bet nenuvertinu ir popierinių knygų, nes jas taip pat skaitau būdama namuose.“
Kalbinau jaunuolį, kuriam labai artimos informacinės technologijos ir jų tobulėjimo spartumas. ,,Pats skaityklės neturiu, bet, manau, kad ieškoti informacijos tai puiki priemonė. Skaityklės užima mažai vietos, jose telpa daug knygų; galima greita informacijos paieška; elektroninės knygos kaina mažesnė nei popierinės knygos; tausojamas miškas“, – tokius skaityklių privalumus vardijo pašnekovas. Tačiau kaip poilsio forma, Artūro nuomone, knyga nugali, nes lapų čežėjimas ir spaustuvės kvapas suteikia malonumą.
Popierinių knygų ateitis
Apie spartų elektroninių knygų populiarėjimą ir popierinių knygų vertę kalbėjausi su viešosios bibliotekos darbuotoja. Domėjausi, kokia ateitis laukia popierinių knygų ir išgirdau tvirtą, aiškų atsakymą: ,,Per pastaruosius trejus metus bibliotekoje labai sumažėjo skaitančiųjų. Anksčiau jaunimas skaitė daugiau, knygų paklausa buvo didesnė. Šiuo metu bibliotekoje dulka klasika tapusių autorių knygos, anksčiau skaitomos ir vertinamos. Taip jau atsitiko, kad visiškai nenorėdami pamažu žengiame į augantį technologijų pasaulį. Pati auginu dvi dukras, kurios vis dažniau knygos puslapius verčia internete. Nėra blogai, kad visuomenė, o ypač jaunimas, taip domisi naujovėmis ir siekia jas išbandyti, tačiau turėtų išlikti supratimas, vertybių puoselėjimas. Manau, kad elektroninės knygos niekada neatstos popierinių knygų, taip kaip žmogaus neatstoja kompiuteris. Kad ir kaip tobulėtų technologijos, popierinės knygos išliks, nes visuomet bus skaitytojų, kuriems maloniau bus skaityti spaustuve kvepiančią knygą, nei laikyti rankose elektronikos prietaisą. Kalbant apie bibliotekų ateitį, manau, kad niekas kardinaliai nesikeis, nebent sumažės knygų leidimo tiražas ar skaitytojų skaičius. Galimas variantas, kad nemaža dalis dokumentų bus pateikti elektroniniu formatu.“
Viskas priklauso nuo mūsų vertybinių nuostatų
Spėjama, jog knygos egzistavimo laikas yra apie 10 metų, tačiau kokių priemonių imtis, kad jas išsaugotume kuo ilgiau? Manau, ne tik rašytojus, bet ir skaitytojus ištiktų savotiškas smūgis jei neliktų laisvai publikuojamų leidinių.
Ar skaityklės taps populiaresnės nei popierinės knygos, priklausys nuo mūsų visuomenės požiūrio ir pasirinkimo. Daug ką lems suformuotos mūsų išankstinės nuostatos ir tėvų bei prosenelių įdiegtos vertybės. Jeigu nemokėsime branginti nuo seniausių laikų vertybe laikomų knygų, tai negalėsime kaltinti informacinių technologijų dėl knygų nepopuliarumo. Nesu nusistačiusi prieš elektronines knygų skaitykles, bet turime siekti, kad vertybe laikoma knyga mums tarnautų dar ilgai. Kad ir kaip smagu skaityti knygą skaityklėje, tačiau ji niekada neatstos popierinės knygos žavesio ir skleidžiamos šilumos ją skaitant.
Straipsnio skaitytojams linkiu per savo gyvenimą sukaupti didingą savo mėgstamų knygų biblioteką bei vertinti knygų teikiamas žinias, jų skleidžiamą kvapą ir malonų lapų šnaresį.
