Pirmuose dviejuose įrašuose pristačiau kas yra nuotolinis darbas ir aptariau itin svarbų saugumo aspektą, organizuojant darbą tokiu būdu. Šiame įraše dėmesį skirsiu įstatymų numatytiems reikalavimams – darbo laiko apskaitai ir saugių darbo sąlygų užtikrinimui.
Pirmuose dviejuose įrašuose pristačiau kas yra nuotolinis darbas ir aptariau itin svarbų saugumo aspektą, organizuojant darbą tokiu būdu. Šiame įraše dėmesį skirsiu įstatymų numatytiems reikalavimams – darbo laiko apskaitai ir saugių darbo sąlygų užtikrinimui.
Kaip vykdyti darbo laiko apskaitą?
Įprastai darbo laiko apskaita yra vykdoma darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymu, atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarimą „dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iš esmės darbo apskaitos kontrolę vykdo darbdavys. Tačiau nuotolinio darbo atveju iškyla klausimas kaip tą kontrolę turėtų vykdyti darbdavys, kai darbuotojas yra namuose?
Darbo laiko apskaitą tokioje situacijoje vykdo pats darbuotojas. Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas ne ilgesnis darbo laikas nei 40 valandų per savaitę. Šį laiką darbuotojas skirsto ir apskaito pats. Pastebėtina, jog LR Vyriausybės nutarimas „dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ numato: „dirbtas ne darbovietėje darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, ne taip, kaip nustatyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje“.
Dažnai darbas ne biure yra fiksuojamas rezultatu. Jei darbuotojas turi atlikti kažkokį projektinį darbą iki tam tikro termino, nuo jo paties priklauso kaip jis pasiskirstys darbo krūvį. Svarbu, kad reikiamu laiku būtų gautas rezultatas. Tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštis netenka prasmės. Žinoma, tai nereiškia, kad nuotolinis darbas gali būti vykdomas tik esant tam tikram projektiniam darbui, kai reikalingas tik rezultatas. Visus niuansus visada galima aptarti su darbdaviu.
Kyla klausimas kaip užtikrinti, kad darbuotojas darbo laiku tikrai dirba. Čia į pagalbą ateina technologiniai sprendimai. Galima fiksuoti darbuotojo prisijungimą prie sistemos, fiksuoti ar tas prisijungimas yra pasyvus (simuliuojamas darbas) ar aktyvus, kuomet darbuotojas atlieka savo funkcijas (naršymas internete, duomenų bazėse, tekstų redaktoriaus ar kitų darbui skirtų programų naudojimas ir pan.). Daugybė veiksmų atliekamų virtualioje aplinkoje gali atspindėti ar darbuotojas atlieka savo funkciją. Mat elektroninėje erdvėje paliekame pėdsakus.
Žinoma, toks „monitoringas“ turi nepažeisti darbuotojo teisės į privatumą. Reiškia, kad nėra galimas joks darbuotojo dokumentų ar naršymo internete istorijos turinio atskleidimas.
Kaip užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas?
Kitas aspektas yra LR Darbo kodekso 191 straipsnyje įtvirtintas saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimas. Tai reiškia, jog darbdavys turėtų atvykti į darbuotojo namus ar kitą vietą, iš kurioje jis dirba ir įsitikinti, kad sąlygos yra saugios ir nekenksmingos. Tačiau šis įpareigojimas greičiau turėtų būti taikomas darbui su specifiniais įrankiais ar mašinomis. Jeigu kalbame apie darbo „perkėlimą“ iš biuro į namus, tai toks tikrinimas nemanau, kad yra reikalingas. Priežastis – elementarus darbas kompiuteriu nėra laikytinas didelės rizikos sritimi.
Įmonėms, kurios įdarbino darbuotojus pagal įprastas darbo sutartis, nėra jokių problemų šias sutartis pakeisti nuotolinio darbo sutartis. Tokią galimybę numato LR Vyriausybės nutarimas „dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Darbo sutartyje „gali būti susitarta, kad dalis darbo funkcijų bus atliekama ar darbo laiko dirbama ne darbovietėje pagal nuotolinio darbo sutarties sąlygas. Sutartyje gali būti aptarti sugrįžimo dirbti visą darbo laiką darbovietėje atvejai.“ (LR Vyriausybės nutarimas „dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“).
Taigi, įmanoma situacija, kuomet susitariama, jog dalį darbo laiko, pavyzdžiui, dvi dienas per savaitę, darbuotojas dirba biure, o likusias tris darbo dienas savo funkcijas atlieka iš namų ar kitos sutartos vietos.
Nuotolinio darbo sutarties atveju darbuotojams yra taikomi visi LR Darbo kodekse numatyti reikalavimai ir teisės su minėtomis išimtimis bei tam tikrais niuansais įvardintais LR Vyriausybės nutarime „dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Nuotolinio darbo sutartys yra tradicinių darbo santykių tąsa, susijusi su technologijų raida. Įmonei, atsisakius įprastos IT infrastruktūros ir perėjus į debesų kompiuteriją, nuotolinio darbo galimybė yra dar paprasčiau prieinama.
