Pirmąjį šių metų pusmetį „Google“ iš įvairių valstybių sulaukė beveik 21 tūkst. prašymų suteikti informaciją apie vartotojus ir beveik 1,8 tūkst. kreipimųsi dėl duomenų pašalinimo. Pirmą sykį į paieškos milžinę dėl informacijos pašalinimo kreipėsi ir Lietuvos teisėsauga.
„Google“, kaip ir dauguma kitų technologijų ir ryšių kompanijų, reguliariai sulaukia kreipimųsi iš vyriausybėms pavaldžių institucijų, teismų ar autorių teises ginančių organizacijų dėl informacijos apie vartotojus suteikimo ar nuorodų pašalinimo. Kas pusmetį „Google“ skelbia „Skaidrumo ataskaitą“, o naujausioje apžvelgiama pirmojo šių metų pusmečio situacija.
Šiuo laikotarpiu daugiausia prašymų suteikti informaciją apie vartotojus „Google“ sulaukė iš JAV vyriausybės. Ji į paieškos milžinę kreipėsi beveik 8 tūkst. kartų ir prašė suteikti informaciją apie daugiau nei 16 tūkst. vartotojų. „Google“ pilnai ar iš dalies patenkino apie 90 proc. šių kreipimųsi.
Antroje vietoje pagal šį rodiklį liko Indija (2,3 tūkst. kreipimųsi, 64 proc. patenkinti), o daugiau nei pusantro tūkstančio kartų į „Google“ kreipėsi Brazilija, Prancūzija ir Vokietija (patenkinti atitinkamai 76, 42 ir 39 proc. šių šalių kreipimųsi). Į dešimtuką taip pat patenka Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Australija, Pietų Korėja. Kaimyninė Lenkija „Google“ vartotojų duomenų prašė 351 kartą, paieškos milžinė patenkino vos penktadalį šių prašymų.
Turinio šalinimas
Prašymų pašalinti turinį dažniau sulaukiama iš autorių teises ginančių organizacijų, tačiau kartais dėl to į „Google“ kreipiasi ir valstybinės institucijos. Pastarosios dažniausiai prašo pašalinti šmeižikišką, su privatumu ar saugumu susijusią informaciją.
Daugiausia kartų (501) pašalinti informaciją pirmąjį šių metų pusmetį prašė Turkija, „Google“ patenkino 45 proc. jos prašymų. JAV dėl to kreipėsi 273 kartus, Vokietija – 247 kartus, Brazilija – 191-ą, o Didžioji Britanija – 97-is.
Pirmą kartą dėl informacijos pašalinimo į „Google“ kreipėsi ir Lietuvos teisėsauga. Šiuo kreipimusi buvo prašoma iš „YouTube“ pašalinti šešis įrašus. Paieškos milžinė nepatikslina, kokia informacija užkliuvo Lietuvos teisėsaugai (tai gali būti tiek vaizdo įrašai, tiek komentarai, tiek kita informacija), tačiau skelbia šio prašymo nepatenkinusi.
„Tai yra šeštas kartas, kai mes paviešiname šiuos duomenis, ir viena tendencija tapo aiški: vyriausybinė interneto priežiūra auga“, – teigia „Google“ atstovai. Jie pastebi, kad kreipimųsi pobūdis labai priklauso nuo valstybėse galiojančių įstatymų. Pavyzdžiui, Turkijoje draudžiama šmeižti valdžios atstovus, Vokietija dažnai kreipiasi dėl nacistinio turinio pašalinimo, o Brazilijoje rinkimų metu draudžiama kurti parodijas apie kandidatus.
Tačiau kartais sulaukiama ir abejonių keliančių prašymų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos policija prašė „Google“ pašalinti 14 paieškos rezultatų, kurie pateikė nuorodas į puslapius, kritikuojančius policiją ir nurodančius, kad teisėsaugos atstovai padėjo nuslėpti nusikaltimus. Šių nuorodų „Google“ nepašalino.