Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės „Corporate Securitus“ ekspertai pristatė pirmąjį šalies bendrovių vadovų verslo saugumo suvokimo tyrimą. „TOP 1000 Lietuvos bendrovių sąraše“ esančių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad šalies verslas supranta egzistuojančią verslo saugumo grėsmių problemą bei mano, kad imasi priemonių ją spręsti. Ekspertai teigia, kad verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, situaciją vertina nepakankamai.
„93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių. Matome, kad jie suvokia problemą, tačiau praktika rodo, kad neretai verslas apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Toks suvokimas yra per siauras“, – situaciją pristatė „Corporate Securitus“ direktorius dr. Raimundas Kalesnykas.
Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad jų verslui buvo kilusi grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir elektroninių duomenų, patalpų ir teritorijos ar informacijos saugumo bei komercinio šnipinėjimo ar korupcijos. Ekspertai pastebi, kad tyrime dalyvavo didžiausios ir svarbiausios Lietuvos bendrovės, tad gauti duomenys rodo, kad su grėsmėmis verslo saugumui susiduria nemaža šalies verslo dalis.
Jie taip pat pabrėžia, kad krizės metu verslo saugumo situacija pasikeitė – net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomas lėšas konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolius ar net prarasdami verslą.
„Krizės laikotarpiu sumažėjo investicijos į saugumo priemones ir ženkliai paaštrėjo konkurencija. Bendrovės ėmėsi drastiškesnių veiksmų konkurencinėje rinkoje – konkurentų šnipinėjimas viešųjų pirkimų konkursuose, darbuotojų, kurie įsisavina bendrovės „know how“, verbavimas, arba atvejai, kai darbuotojai, surinkę svarbiausius bendrovės duomenis, palieka darbovietes ir sukuria identiškus verslus, yra vos keli pavyzdžiai iš daugelio“, – pažymi dr. R. Kalesnykas.
Tyrimas parodė, kad šalies verslininkai pavienes saugumo grėsmes suvokia vienodai – daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) jas laiko vienodai svarbiomis, neišskirdami individualių, konkrečiai jų konkurencinei rinkai būdingų saugumo rizikų. Be to, mažiausiai kas antras verslas (67 proc.) neturi įdiegęs kompleksinės sistemos, skirtos jo saugumo grėsmių ir rizikų valdymui. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad saugumo grėsmių valdymas atliekamas paviršutiniškai.
„Verslininkai nepakankamai įvertina situacijos rimtumą ir nesupranta, kad į verslo saugumą reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien atskirų verslo įmonių naudojamos pavienės priemonės veikia kaip atskiros programos, kurios nėra pakankamai veiksmingos“, – sako dr. R. Kalesnykas.
„Corporate Securitus“ specialistai pastebi, kad bendrovių vadovai koncentruojasi ties jiems žinomų grėsmių, tokių kaip, patalpų, turto arba IT, saugumo užtikrinimu, tačiau skiria nepakankamai dėmesio žmogiškųjų išteklių arba informacijos saugumo rizikų valdymui.
„Jei, pavyzdžiui, įmonė, kurios pagrindinis „turtas“ yra darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys idėjas, dėmesį telkia ties patalpų apsauga ar dokumentų saugojimu, o antrame plane lieka žmogiškieji ištekliai, ji tiesiog gali lengvai prarasti savo verslą. Ir tai labai dažnas požiūris mūsų šalies versle“, – pažymi „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas.
Ekspertai primena, kad nesaugiausios sritys, kuriose verslo saugumas pažeidžiamas dažniausiai, yra šios: informacinės technologijos, duomenys ir informacija, žmogiškieji ištekliai, komercinis šnipinėjimas ir korupcija. Siekiant apsaugoti savo verslą nuo galimų grėsmių ir rizikų, bendrovėms rekomenduojama įdiegti verslo saugumo modelį, kuris būtų orientuotas į kompleksinį visų apsaugos komponentų veikimo valdymą.
Pirmąjį tyrimą apie „Lietuvos verslo saugumo grėsmių suvokimą“ bendrovės „Corporate Securitus“ iniciatyva 2012 m. spalį atliko tyrimų agentūra „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo „TOP 1000 stambių ir vidutinių šalies verslo bendrovių“ sąraše esantys 300 bendrovių vadovai.