Veiklumą skatinantys vaistai, stiprinantys protezai ir dėvimi kompiuteriai kasdien vis plačiau naudojami, tačiau ekspertai perspėja, kad pernelyg mažai mąstoma apie šių vaistų ir naudojimo pasekmes, rašoma „Yahoo.com“. Didžiosios Britanijos specialistai teigia, jog reikia skirti daugiau dėmėsio tam, jog technologijos vieną dieną gali žmonėms leisti ar netgi juos priversti dirbti geriau, ilgiau, sunkiau. 
Veiklumą skatinantys vaistai, stiprinantys protezai ir dėvimi kompiuteriai kasdien vis plačiau naudojami, tačiau ekspertai perspėja, kad pernelyg mažai mąstoma apie šių vaistų ir naudojimo pasekmes, rašoma „Yahoo.com“. Didžiosios Britanijos specialistai teigia, jog reikia skirti daugiau dėmėsio tam, jog technologijos vieną dieną gali žmonėms leisti ar netgi juos priversti dirbti geriau, ilgiau, sunkiau.
Jie pateikia sąrašą naujovių, kurios, labai tikėtina, išplis visame pasaulyje per artimiausius dešimt metų. Smegenų veiklą skatinantys preparatai Barbara Sahakian, Cambridge'o neuropsichologijos profesorė, pacitavo tyrimus, pasak kurių bent 16 proc. JAV studentų jau naudoja tokius smegenų veiklą stimuliuojančius preparatus kaip „Ritalin“, leidžiančius studentams susitvarkyti su studijų krūviu.
Pilotai taip pat jau seniai vartoja amfetaminus, kad nuolat išliktų budrūs. Bent viename tyrime yra pateikiama informacija, kad vaistas/preparatas „Modafinil“ galetų padėti sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių, kuomet žmonės dirba įvairiomis ilgomis pamainomis. Bioetikos specialistė Jackie Leach Scully iš „Newcastle university“ mano, kad tokių vaistų/preparatų vartojimas gali būti paskatintas siekiant padidinti darbuotojo produktyvumą, o ne rūpinantis jo asmenine gerove.
„Tačiau nors šie preparatai leidžia jaustis žvalesniam, tai nereiškia, kad didėja atsparumas darbe patiriam stresui. Priešingai, žmogus patirs stresą ilgesnį laiko tarpą ir dėl žvalumo pilnai pajus jo pveikį“, – teigia gydytoja.
Dėvimi kompiuteriai Šiuo atveju mokslininkai turi omenyje tokius prietaisus kaip atstumą matuojantys batai ar „Google Inc.“ sukurti akiniai. Šie batai gali užfiksuoti kiekviena Jūsų žingsnį; akiniai – visa, ka Jūs matote. Nigelis Shadboltas, dirbtinio intelekto specialistas, teigia, kad tokie prietaisai po apytiksliai 15 metų galės užfiksuoti kiekvieną vaizdą, garsą ir judesį per žmogaus gyvenimą.
Taigi, ar norėsite tokį prietaisą gauti iš savo darbdavio? Ką iš tikrųjų tai reikštų kalbant apie darbuotojo atsakingumą? Bioninės galūnės ir toliau? Raporte taip pat buvo minimos bioninės galūnės, leidžiančios judėti, laipioti ir bėgioti paralyžuotiems, sunkias negalias turintiems ir galūmių netekusiems žmonėms. Taip pat aptartos gydymo terapijos, leidžiančios pagerinti regėjimą ir specialūs, klausą aštrinantys, implantai.
Mokslininkai teigia, kad technologinė pažanga, kuri leistų neįgaliems žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą ir dirbti yra labai sveikintini, tačiau nepageidaujamos pasekmės irgi tikėtinos. „Iš patirties žinome, kad dauguma technologijos pažangos atnešamų pasekmių negali būti nuspėtos iš anksto ir dalykai, dėl kūrių būname susirūpinę, išsisprendžia savaime. Tačiau mes nežinome, kaip viskas pavyks“.
Įtampą sukelianti darbo vieta Pasak mokslininkų, parengusių raportą, nėra kalbama apie kokius nors mokslinės fantastikos išradimus. Genevra Richardson, „King's Colledge“ teisės profesorė teigia, kad šios technologijos gali pakeisti mūsų gebėjimus mokytis ar atlikti įvairias užduotis, paveikti motyvaciją, leisti mums dirbti sulaukus senyvo amžiaus ar veikti ekstremaliomis sąlygomis ir net sugrąžinti į darba po ligos, tad tokių produktų vartojimas darbe kelia labai sudėtingas etinius, politinius ir ekonominius klausimus.
Pasak J. L. Scully darbuotojai gali pajusti spaudimą išbandyti tokius atmintį gerinančius preparatus ar nusipirkti naujausią dėvimą kompiuterį. KAdangi šiais laikais svarbiausia bet kokiomis priemonėmis pasiekti savo tikslų ir įvykdyti planus, kiek pasirinkimo iš tikrųjų turi žmogus?
