Vilniuje viešėjęs žymus mokslininkas, kompiuterių inžinierius, IBM mokslo tarybos narys daktaras Johnas Cohnas ne tik dalinosi įžvalgomis apie technologijų ateitį ir jų panaudojimą su Lietuvos verslininkais ir studentais, tačiau ir prisipažino, jog jo proseneliai į JAV kažkada išvyko būtent iš Vilniaus.
Vilniuje viešėjęs žymus mokslininkas, kompiuterių inžinierius, IBM mokslo tarybos narys daktaras Johnas Cohnas ne tik dalinosi įžvalgomis apie technologijų ateitį ir jų panaudojimą su Lietuvos verslininkais ir studentais, tačiau ir prisipažino, jog jo proseneliai į JAV kažkada išvyko būtent iš Vilniaus.
„Čia yra dalis mano šaknų, todėl šis pirmasis apsilankymas Vilniuje man yra ypatingas“, – teigė dr. J. Cohnas.
Į Vilnių charizmatiškasis inžinierius atvyko didžiausio kasmetinio informacinių technologijų ir inovacijų renginio Lietuvoje „IBM Forum 2012“ proga. „Litexpo“ parodų rūmuose susirinkusius technologijų profesionalus ir naudotojus jis supažindino su netolima kompiuterinių technologijų ateitimi ir šiuo metu vystomais pažangiausiais sprendimais, leidžiančiais pasitelkti IT priimant vis sudėtingesnius sprendimus.
Anot dr. J. Cohno, jau per keletą artimiausių metų kompiuterių procesoriai taps bent tūkstantį kartų spartesni už geriausius šių dienų sprendimus, o galingiausi iš jų maždaug 2016 metais savo pajėgumais prilygs vidutinio dydžio žinduolio smegenims.
„Didelius šuolius technologinių sprendimų vystyme šiandien daugiausiai lemia nano technologijos, leidžiančios didelius skaičiavimo pajėgumus sutalpinti į vis mažesnį tūrį, – teigė mokslininkas. – Be to, mikroschemų gamyboje pradedamas naudoti anglies pluoštas bei optiniai tinklai dar labiau praplečia nano technologijų galimybes kompiuterijoje.“
IBM mokslinės tarybos narys tikino, kad pradėjus plačiau taikyti šiuos sprendimus greitai atsivers galimybės net ir nedidelę mikroschemą panaudoti kaip modernią mokslinę laboratoriją, pavyzdžiui, medicininiams tyrimams atlikti.
Viešnagės Vilniuje metu dr. J. Cohnas, garsėjantis ir kaip pasišventęs mokslo populiarintojas, taip pat apsilankė Vilniaus universitete, kur susirinkusiems matematikos ir informatikos fakulteto studentams atskleidė linksmąją mokslo ir inžinieriaus darbo pusę. Pasakodamas apie savo patirtį dalyvaujant populiariame „Discovery“ televizijos realybės šou „The Colony“ jis teigė, jog mokslas žmones supa visur ir tai iliustravo nedideliu moksliniu eksperimentu, kuriam panaudojo kasdienėje buityje naudojamus daiktus.
Dr. J. Cohnas, nuolatos atrandantis laiko pabendrauti su studentais ir moksleiviais, išreiškė viltį, kad besidominčio mokslu jaunimo ateityje vis daugės ir padrąsino susirinkusius nebijoti būti moksliukais bei bandyti įgyvendinti net ir iš pirmo žvilgsnio beprotiškai skambančias idėjas.
Humoro nestokojantis mokslininkas (tiesa, save labiau linkęs vadinti inžinieriumi) paaiškino kuo mokslininkas skiriasi nuo inžinieriaus: „Inžinierius yra darbą turintis mokslininkas“. Jį labai nustebino JAV atlikti visuomenės nuomonės tyrimas, po kurio paaiškėjo, kad inžinieriai, visuomenės nuomone, nei rūpinasi aplinkosauga, nei gerina mūsų gyvenimą, nei ką nors išradinėja – esą, visa tai daro mokslininkai. Nors, pasak dr. J. Cohno, realybė yra visai kitokia.
Inžinierius yra prisidėjęs prie daugelio kompiuterinių sistemų inovacijų bei išradimų, yra išleidęs ne vieną mokslinę publikaciją ir knygą. Jam priklauso daugiau nei penkiasdešimt patentų kompiuterinių technologijų srityje.
