Tūkstančiai vadovų ir įmonių yra įstrigę programinės įrangos ir elektronikos patentų sistemoje, kuri, pasak teisėjų, ekonomistų, valdžios pareigūnų bei technologijų vadovų yra tokia ydinga, kad dažnai stabdo inovacijas, rašo „The New York Times“. Jie teigia, kad naujų idėjų rinka tapo užteršta patentais, kurie yra naudojami kaip ginklai.
Tūkstančiai vadovų ir įmonių yra įstrigę programinės įrangos ir elektronikos patentų sistemoje, kuri, pasak teisėjų, ekonomistų, valdžios pareigūnų bei technologijų vadovų yra tokia ydinga, kad dažnai stabdo inovacijas, rašo „The New York Times“.
Jie teigia, kad naujų idėjų rinka tapo užteršta patentais, kurie yra naudojami kaip ginklai.
Vien išmaniųjų telefonų pramonėje, pasak Stenfordo universiteto tyrimo, per pastaruosius du metus daugiau nei 20 mlrd. JAV dolerių buvo išleista patentų byloms ir patentų pirkimui. Pernai pirmą kartą „Apple“ ir „Google“ patentų byloms ir patentų pirkimui išleido daugiau pinigų nei naujų produktų tyrimams ir plėtrai.
Patentai yra gyvybiškai svarbus ginant intelektualinę nuosavybę. Be patentų, teigia vadovai, jie niekada negalėtų išleisti milijonų naujiems produktams kurti. O akademikai teigia, kad kai kurie patentų sistemos aspektai, pavyzdžiui farmacijos patentai, veikia sklandžiai.
Tačiau daugelis aiškina, kad JAV patentų taisyklės, sukurtas mechanikos sektoriui, yra neadekvačios šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje. Programinės įrangos patentai dažnai suteikia koncepcijų, o ne apčiuopiamų kūrinių nuosavybę.
Dėl to kai kurie patentai yra tokie platūs, kad leidžia patentų turėtojams pasisavinti visai nesusijusius, kitų sukurtus produktus. O vartotojai irgi turi už tai sumokėti kainą, nes jie už produktus turi mokėti daugiau bei gauna mažesnį jų pasirinkimą.
„Apple“ yra ryškiausias žaidėjas patentų žaidime dėl savo įtakos ir ieškinių dydžio. Buvę „Apple“ darbuotojai teigia, kad aukščiausieji vadovai specialiai praeitą dešimtmetį, po to, kai pati tapo patentų atakos auka, priėmė sąmoningą sprendimą naudoti patentus kaip svertą prieš konkurentus „iPhone“ telefonui – didžiausiam įmonės pelno šaltiniui.
„Mes manome, kad įmonės turėtų pačios išgalvoti savo produktus, o ne sąmoningai kopijuoti mūsų...“, – teigė „Apple“ oficialiame pranešime.
Per šiemetinę technologijų konferenciją „Apple“ vadovas Timas Cookas sakė, kad patentų karai nesulėtino inovacijos įmonėje, tačiau pripažino, kad kai kurie patentų karų aspektai „tapo kažkiek beprotiški“.
„Apple“ virsmas į vieną iš industrijos patentų karių įgijo pagreitį. Tokia „Apple“ strategija, kaip ir daugelis kitų, buvo padiktuota buvusio „Apple“ vadovo Stevo Jobso.
„Jo nuostata buvo tokia, kad jei kažkas iš „Apple“ gali sugalvoti idėją, tada jai reiktų imti patentą, nors mes niekada to išradimo nepagaminome, tai gynybos įrankis“, – teigė Nancy Heinen, buvusi „Apple“ pagrindinė advokatė iki 2006 metų.
Nuolatinis spaudimas įsigyti plačius technologijų patentus privedė prie destruktyvių ginklavimosi varžybų, teigia inžinieriai.
Anot jų, yra šimtai būdų parašyti tą pačią kompiuterių programą dėl to ribos tarp skirtingų patentų tampa neryškios. Tampa lengva apkaltinti kitus pavogus idėją.
Patentų pareiškimų, susijusių su kompiuteriais, per pastarąjį dešimtmetį JAV išaugo daugiau nei 50 proc., o ieškinių dėl patentų pažeidimų – patrigubėjo.
„Microsoft“ padavė į teismą „Motorola“, „Motorola“ padavė „Apple“ ir „RIM“; „RIM“ padavė „Visto“, o rugpjūtį „Google“, per savo įsigytą „Motorola“, padavė į teismą „Apple“. Visos šios įmonės taip pat daug kartų buvo paduotos į teismą patentų trolių – įmonių ar asmenų, kurie įsigyja patentus vien tam, kad galėtų bylinėtis.
Programinės įrangos ir elektronikos patentai dabar yra tokie problematiški, kad vadinamas patentų mokestis dabar sudaro 20 proc. visų tyrimų ir plėtros išlaidų.
Tačiau „Apple“ inicijuotų bylų šalininkai teigia, kad bylinėjimasis yra būtinas įmonės sėkmei ir kad ji paduoda į teismą kitus žymiai rečiau nei pati yra paduodama į teismą, kaip ir dauguma kitų didžiųjų technologijų įmonių.
„Jei mes negalime apginti savo intelektualinės nuosavybės, tuomet mes neleisime milijonų kurdami tokius produktus, kaip „iPhone“, – teigia vienas iš „Apple“ vadovų. Tačiau kiti nesutinka su tokia logika, nes „Apple“ gali mėgautis milžinišku pelnu gaunamu iš „iPhone“ pardavimų. Per savaitę jis atneša „Apple“ daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
Viena iš didžiausių šio bylinėjimosi pasekmių, teigia valdžios atstovai ir akademikai, kad patentų ginčai dusina „startup‘ų“ kultūrą, kuri ilgai skatino darbo vietų augimą ir technologijų inovaciją.
Yra ženklų, kad didžiosios įmonės pačios pavargo nuo šio karo.
„Apple“ teigė esanti susirūpinusi dėl „standartinių-esminių“ patentų, kuriuos įmonės turi licencijuoti varžovams už prieinamą kainą. Pasak „Apple“, kai kurie jos konkurentai piktnaudžiauja šiais patentais.
„Standartiniai-esminiai patentai yra technologijos, kurias šias įmonės savanoriškai sutiko licencijuoti bet kam už prieinamą mokestį, – teigia „Apple“. – Tačiau užuot derėjusios su „Apple“ šios įmonės nusprendė mus paduoti į teismą.“
Dėl standartinių-esminių patentų pažeidimo ieškinius „Apple“ įmonei iškėlė „Samsung“, „Motorola“, „Nokia“ ir HTC bendrovės.
Nuovargio ženklus rodo ir padažnėjusios derybos tarp technologijų vadovų ir jų advokatų. Anksčiau šiais metais „Google“ pasiūlė skelbti paliaubas, teigia žmonės, susipažinę su derybų turiniu. „Google“ praeitą savaitę nutraukė savo bylą prieš „Motorola“.
Tačiau „Apple“ nelengva patraukti savo pusėn, teigė „New York Times“ vienas asmuo iš „Google“.
„Kartais jie prašo pinigų. Tada jie sako, kad mes turime pažadėti, jog nekopijuosime kai kurių „iPhone“ aspektų. O kai tik priartėjame prie susitarimo, viskas vėl pasikeičia, – sakė jis. – Mes jaučiame, kad jie nenori, jog tai baigtųsi. Kol visi yra nukreipę dėmesį į šį teismą, tol „iPhone“ pardavimai tęsiasi.“
Kai kurie ekspertai jaudinasi, kad „Apple“ platūs patentai gali suteikti įmonei kontrolę tokių technologijų, kurias per pastaruosius septynis metus savarankiškai išvystė daugybė įmonių ir kurios tapo pagrindine daugelių prietaisų dalimi.
