Trimetis piešia planšetiniu kompiuteriu „iPad“, pagrindinės mokyklos moksleivis neatsitraukia nuo savo išmaniojo telefono – žaisdami net patys mažiausieji išmoksta elgtis su naujausiomis technologijomis. Tik ekspertai nesutaria, nuo kokio amžiaus vaikai turėtų naudotis tokiais prietaisais ir galėtų su jais susidoroti. Mokslininkai jau prabilo apie išmaniųjų telefonų sindromą.
Trimetis piešia planšetiniu kompiuteriu „iPad“, pagrindinės mokyklos moksleivis neatsitraukia nuo savo išmaniojo telefono – žaisdami net patys mažiausieji išmoksta elgtis su naujausiomis technologijomis. Tik ekspertai nesutaria, nuo kokio amžiaus vaikai turėtų naudotis tokiais prietaisais ir galėtų su jais susidoroti. Mokslininkai jau prabilo apie išmaniųjų telefonų sindromą, rašo spiegel.de.
Patalpa pilna penkiamečių, bet joje taip tylu, kad musę praskrendant galima girdėti. Ne, mažieji nemiega. Vaikai sėdi prie stalų ir žaidžia savo planšetiniais kompiuteriais. Nors ir atrodo neįprastai, tačiau nuo 2011 metų rudens tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų vaikų darželių realybė – ten visi vaikai buvo aprūpinti tokia įranga. Dabar kasdien jie mokosi ir žaidžia įsijungę planšetinius kompiuterius. Ekspertų nuomonės dėl šio projekto išsiskyrė. Diskusijos esmė – kiek technikos ir informacijos reikia vaikui ir nuo kokio amžiaus jam tai leistina?
Vieni aiškina, kad pernelyg intensyvus naudojimasis informacinėmis technologijomis kenkia vaikų vystymuisi. Kiti atsikerta, kad planšetiniai kompiuteriai ir kiti panašūs prietaisai padeda mažamečiams geriau mokytis. O mokslas šia tema dar jokių aiškių atsakymų neturi.
JAV psichologas ir knygų autorius Jimas Tayloras savo naujausiame patarimų rinkinyje tėvams „Raising Generation Tech – Preparing Your Children For a Media-Fueled World“ netgi įspėja apie išmaniųjų telefonų sindromą. Jis atsiranda tuomet, kai tėvai, pavyzdžiui, nuobodžiaujantiems savo vaikams pakeliui į traukinių stotį duoda į rankas savo išmanųjį telefoną, kad šie tik ramiai pasėdėtų.
„Vaikai suvokia – jeigu jie bus kaprizingi, su jais bus bendraujama, – aiškina J. Tayloras. – Tačiau jie nemokomi kantrybės arba kaip išsklaidyti savo nuobodulį, pasitelkus savas idėjas.“
Kartais tėvų perdėtas susidomėjimas naujausiomis technologijomis taip pat tampa problema. „Kai kurie tėvai savo vaikus itin anksti supažindina su tokiomis informacinėmis technologijomis ir leidžia jomis dažnai naudotis, nes baiminasi, kad vėliau atžalos gali šioje srityje atsilikti nuo bendraamžių“, – sako specialistas. J. Taylorui dažnai tenka susidurti su vaikais, kurie nemoka plaukti ar važiuoti dviračiu, tačiau puikiai įsisavinę išmaniųjų telefonų subtilybes.
Vaikų gydytojas Christianas Fricke kartu su kolegomis vis garsiau kalba apie drastiškas tokio perdėto susižavėjimo naujausiomis technologijomis pasekmes. „Nesugebėjimas nubūti vienoje vietoje, dėmesio sutrikimai, miego problemos – tai klasikiniai simptomai, prie kurių nemažai prisideda ir netaisyklingas naudojimasis informacinėmis technologijomis“, – sako Ch. Fricke iš Wernerio Otto instituto socialinės pediatrijos centro Hamburge (Vokietija). Specialistas netgi įspėja apie priklausomybės nuo informacinių technologijų grėsmę.
Tik kada gi peržengiama ta riba, kai tai pradeda vaikui kenkti? Yra inicijuotas ne vienas projektas, aiškinantis apie informacinių technologijų įtaką vaikams bei paaugliams, jų tėvams dalijamos nuorodos šia tema. Štai Vokietijoje įgyvendinamas projektas „Schau hin!“ pataria dvejų metukų neturinčių mažylių net nesodinti priešais ekraną. Kol vaikas nepradės lankyti pagrindinės mokyklos, jam nepatariama žiūrėti televizoriaus, žaisti išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu ilgiau, nei pusvalandį. Dešimtmečiam vaikui šis laikas pratęsiamas iki valandos, o nuo vienuolikos metų galima tam skirti ne daugiau kaip valandą ir penkiolika minučių per dieną.
„Toks griežtai fiksuotas laikas kelia informacinių technologijų pedagogikos specialistų diskusijas, – sako Vokietijos nacionalinės informacinių technologijų pedagogikos ir komunikacijos kultūros draugijos narys Danielis Seitzas. – Viena vertus, vaikai labai skiriasi, kita vertus, skiriasi ir informacinės technologijos.“
Pats informacinių technologijų pedagogas kasdien dirba su vaikais, kad juos supažindintų su kompiuteriais ir kitais panašiais prietaisais. „Patys vaikai puikiai jaučia, kiek laiko užsiimti su tokiais prietaisais“, – remdamasis savo patirtimi konstatuoja D. Seitzas ir priduria, kad mažieji nepamiršta ir kitų pomėgių. „Jie vis tiek nori pabėgioti lauke ir įmerkti rankas į dažus“, – teigia specialistas.
Panašios išvados padarytos ir 2010 metais atlikus nacionalinę apklausą apie vaikų naudojimąsi informacinėmis technologijomis. Paaiškėjo, kad mažieji vis dažniau ir ilgiau sėdi priešais televizorių ar kompiuterių ekranus, tačiau vaikai iki dvylikos metų prie mėgstamiausių laisvalaikio leidimo formų priskiria ir „žaidimus lauke“ bei „susitikimus su draugais“.
