Jau rytoj, rugsėjo 28-ąją, visoje Lietuvoje vyks daugiau kaip dvylikos valandų mokslo renginių maratonas. Duris atvers dešimtys aukštųjų mokyklų fakultetų ir laboratorijų, kur „Tyrėjų nakties“ dalyviams bus pristatomos dažnai nežinomos mokslo pasaulio paslaptys ir atradimai. Aštuntą kartą vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erdvėse, kurios praeitais metais sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo.
Jau rytoj, rugsėjo 28-ąją, visoje Lietuvoje vyks daugiau kaip dvylikos valandų mokslo renginių maratonas. Duris atvers dešimtys aukštųjų mokyklų fakultetų ir laboratorijų, kur „Tyrėjų nakties“ dalyviams bus pristatomos dažnai nežinomos mokslo pasaulio paslaptys ir atradimai. Aštuntą kartą vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erdvėse, kurios praeitais metais sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo. Kuo išskirtinė visoje Europoje ketvirtąjį rugsėjo penktadienį vykstanti „Tyrėjų naktis“ kalbiname jos organizatorius – dr. Vilmantę Pakalniškienę ir dr. Tomą Žalandauską.
Iš šalies žvelgiant kasmetinius renginius, viena vertus, paprasta surengti, nes lankytojai žino ko tikėtis, laukia. Kita vertus sunku, nes kiekvienais metais reikia pasiūlyti ką nors nauja. Kaip yra iš tikrųjų?
Vilmantė: Paskutinė „Tyrėjų naktis“ populiarumu išties nustebino. Manau, kad ažiotažui įtakos turėjo praeitais metais padarytas kiekybinis šuolis – padvigubintas renginių skaičius. Atitinkamai išaugo ir susidomėjimas – septintą kartą vykęs renginys sutraukė dvigubai daugiau lankytojų. Jų buvo apie 10 000.
Be to, malonu matyti ne tik žmonių skaičių, bet ir kasmet besikeičiantį požiūrį – žingeidumas bei noras įsitraukti su metais kyla bene geometrine progresija. Tokiame kontekste kasmet tobulėti – paprasta. Šiemet daugiau renginių perkėlėme iš laboratorijų į mokslui neįprastą aplinką, kaip antai, kavines, knygynus.
Visoje Europoje vykstančios „Tyrėjų nakties“ tikslas – suartinti visuomenę ir mokslininkus. Ar jie išties taip pastebimai atitrūkę? Jūsų Facebook profilyje yra daugiau nei 6000 gerbėjų – daug tai ar mažai?
Tomas: Kaip ir žvelgiant į visus socialinius reiškinius, taip ir į mokslininkų ir visuomenės santykį: sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas kursto pamažu, bet stabiliai vykstantį suartėjimą – ar sėkmingos Europos Sąjungos iniciatyvos, ar tai, kad žinios tapo tokios pat būtinos ir neatsiejamos nuo kasdienybės kaip duona. O čia natūraliai dažniau prisimenami tie, kurie tas žinias kuria.
6000 gerbėjų „Facebook“ tinkle tokiam renginiui kaip „Tyrėjų naktis“ yra tikrai daug, tačiau su kiekvienais metais (jei Facebook’o nepakeis koks nors kitas madingas IT „atradimas“) gerbėjų ratas turėtų stabiliai plėstis. Ir ne tik dėl natūralaus jo augimo, o ir todėl, kad „virtualizuojasi“ vis daugiau socialinių grupių – juk kompiuteriai ir internetas – puikus pavyzdys mokslo, kuris kardinaliai, neatpažįstamai pakeitė pasaulio veidą. Ir tai – ne nuvalkioti epitetai, o – faktas, kurį kasdien aptaria sociologai ir filosofai.
Tarp kitko, šiemet miręs Steve’as Jobsas – yra puikus mokslininkų ir visuomenės santykio modelio pavyzdys. Jo, kaip žmogaus-nemokslininko generuojamas poreikis mobilizavo protus sukurti sprendimus, apie kurių „naujumą“ niekas iš mūsų nebesusimąsto. Ir štai, pavyzdžiui, kompiuterio valdymas akimis, kurį „Tyrėjų naktyje“ galės išbandyti Šiaulių universiteto lankytojai, kada nors, tikriausiai, taip pat bus savaime suprantamas.
Kadangi renginys vyksta prieš pat rinkimus į Seimą, neišvengiamai norisi paklausti – ar geri Lietuvoje mokslo ir mokslo politikos santykiai?
Vilmantė: Galbūt būsiu ne itin populiari pozityvumu, bet tenka pripažinti, kad mokslo ir inovacijų politika besibaigiančioje Seimo kadencijoje sulaukė didelio dėmesio. Aktyvus rėmimas duos rezultatų, žinoma, ne tuoj pat. Bet ilgainiui, jei dėmesys neatslūgs – turėtų pagerinti Lietuvos mokslininkų padėtį vidaus rinkoje ir užsienyje.
Tomas: aš nebūčiau toks pozityvus kaip Vilmantė. Nors dėmesys yra pastebimai išaugęs, tačiau iki Vakarų Europai prilygstančios mokslo politikos mums dar koks, vaizdžiai tariant, šviesmetis liko. Kai kurios tradicijos bus išgyventos tik sulyg kartos pasikeitimu (o to dar teks palaukti). Todėl neleiskime politikams atsipalaiduoti.
Ryšys aiškus: pajėgus mokslas kuria aktyvią žinių visuomenę, o pastaroji – vakarietišką socialinę gerovę. Tik šiuos ryšius suvokiančios šalys gali vadintis aukštųjų technologijų šalimis. Ar skendime socialinėje gerovėje? Ne. Vadinasi ir mokslas bei technologijos pas mus dar nėra pakankamai gerbiamos. O tai, kad „Tyrėjų nakties“ metu Lietuvoje atsiranda galimybė atverti duris ir pakviesti į dešimtis mokslinių laboratorijų – vaizdingas įrodymas, kad mokslas Lietuvoje yra gyvas ir potencialus. Kviečiame visus įsitikinti patiems.
