Vilniečio Maksimo Timofejevo raketos modelis Slovakijoje pakilo į didžiausią aukštį per 19-kos metų pasaulio čempionatų istoriją. Sportininkas pelnė aukso medalį , o pergalingu startu labiausiai buvo nustebinti kiti raketų modeliuotojai. Aviamodeliuotojas Maksimas Timofejevas grįžo iš pasaulio kosminių modelių varžybų su fantastiška pergale. Jo dviejų pakopų raketa pakilo į 790 metrų aukštį. Šis rezultatas buvo geriausias tarp visų dalyvavusių sportininkų ir užminė aerodinamikams mįslę, nes tai... beveik neįmanoma.
Vilniečio Maksimo Timofejevo raketos modelis Slovakijoje pakilo į didžiausią aukštį per 19-kos metų pasaulio čempionatų istoriją. Sportininkas pelnė aukso medalį , o pergalingu startu labiausiai buvo nustebinti kiti raketų modeliuotojai.
Aviamodeliuotojas Maksimas Timofejevas grįžo iš pasaulio kosminių modelių varžybų su fantastiška pergale. Jo dviejų pakopų raketa pakilo į 790 metrų aukštį. Šis rezultatas buvo geriausias tarp visų dalyvavusių sportininkų ir užminė aerodinamikams mįslę, nes tai... beveik neįmanoma.
Rugsėjo 1–9 dienomis Slovakijoje jau 19-tą kartą vyko kosminių modelių pasaulio čempionatas. Lietuviai kovėsi penkiose rungtyse, sėkmingiausiai pavyko dalyvauti S1B modelių klasėje, kurioje varžomasi, kieno raketos modelis aukščiausiai pakils.
Trisdešimtmetis vilnietis M. Timofejevas pasiekė geriausią rezultatą ir tapo pasaulio čempionato nugalėtoju asmeninėje įskaitoje, o sidabro medalį iškovojo sostinės moksleivis Mykolas Treikauskas, jo raketa į aukštį nuskriejo 746 metrus. Tai irgi labai geras rezultatas ir aukštas pasiekimas. Trečią vietą laimėjo serbas Zoran Katanič, o komandinėje įskaitoje Lietuvos komanda liko ketvirta po Serbijos, Slovėnijos ir Rusijos.
Apie raketų modelius
Modeliai prieš varžybas yra registruojami ir tiksliai matuojami. Šiems – aukščio rekordų siekiantiems modeliams pati svarbiausia yra aerodinamika. Kaip kiekvienas sportininkas tai supranta atsispindi modeliuose, nes visi modelius gaminasi patys ir jie vienas nuo kito truputį skiriasi. Nors modeliai turi aiškius matuojamus parametrus, meistrystei ribų nėra. Apžiūrėti konkurentų modelių nėra galimybių net per varžybas, nes vidinis „turinys“ yra nematomas. Dar daugybė niuansų, kaip uždegti variklį ir paleisti raketą.
Aukščio raketa yra dviejų pakopų su dviem varikliukais. Popierinių varikliukų pagrindas – presuotas parakas su kitais cheminiais junginiais. Vieno pigiausio varikliuko kaina siekia 1,5–2,5 eurų. Pirmas variklis į orą pakelia visą raketą, o maždaug 150–200 m aukštyje užsidega antras variklis ir toliau skrieja tik mažesnioji raketos dalis. Raketą veikia vibracija, oro pasipriešinimas, o maksimalus greitis siekia apie 200 m/s. Pirmasis variklis veikia apie 1,5 sekundes, tuomet užsidega antrasis variklis, jo darbas trunka 3–4 sekundes, o vėliau raketa dar skrieja iš inercijos. Pirmoji pakopa yra daugkartinė, ją galima naudoti 6–8 kartus, antroji raketa dažnai nukenčia greičiau.
Bendras raketos ilgis yra pusė metro. Pirmos pakopos raketos diametras turi būti 40 mm, antrosios, mažesnės – 18 milimetrų. Taip pat svarbus santykis tarp abiejų pakopų ilgių cilindrų (iki abiejų raketų susiaurėjimų) – mažosios raketėlės cilindro ilgis turi būti 25 proc. lyginant su pirmąja. Kai kurių modelių pirmosios pakopos raketos cilindras turi susiaurėjimą iš abiejų pusių – tai vis geresnių aerodinamikos savybių paieškos. Labai svarbus yra raketos svoris, nors jis nėra deklaruojamas.
Modelį tenka gaminti ir surinkti keletą savaičių, nes jis susideda iš maždaug 20 atskirų komponentų.
„Modelio savikaina nėra didelė, bet savo modelio neparduočiau ir už dešimteriopą kainą, – juokdamasis sako aukso medalio laimėtojas. – Mano modeliai yra labai stiprūs, priėjau prie tobulybės. Jie patikimi, ilgai atlaikantys, gera jų aerodinamika. Ištobulinau šlifavimo, poliravimo procesus.“
Apie varžybas
Aviamodeliuotojai varžosi trijuose turuose, kurių kiekvienas vyksta 1,5 val. Laiką startui kiekvienas pasirenka pats.
Modelio pasiektą pakilimo aukštį fiksuoja nedidelė elektroninė slėginė kortelė, kurios svoris kartu su baterija – 3 g ir ją pateikia varžybų organizatoriai. Prieš startą su teisėju įvedami jos duomenys, o po finišo kortelė atnešama vėl pas teisėją. Joje užfiksuota kilimo temperatūra, maksimalus aukštis centimetro tikslumu. Kartais taip nutinka, jog elektronika nesuveikia...
M. Timofejevas prisimena, jog pirmose savo tarptautinėse varžybose šioje modelių klasėje nesugebėjo modelio paleisti, nes neuždegė varikliuko... Lietuviai naudoja lenkų gamybos varikliukus, kurie visiškai nepopuliarūs tarp kitų aviamodeliuotojų, tačiau būtent su jais lietuviams šiemet sekėsi geriausiai, beje, šiemet varikliai buvo iš naujos partijos. Tikėtina, kad naujas pasaulio rekordas atkreips ir kitų sportininkų dėmesį į lenkiškus variklius.
„Labai svarbu teisingai apskaičiuoti raketos pakopų svorio centrus. Variklių padegimo sistemos turi būti patikimos, o varikliai turi būti nei per sunkūs, nei per lengvi. Paleisti raketą reikia kuo vertikaliau. Taip pat raketa turi saugiai nusileisti, o leidžiasi ji su stabdymo blizgia juostele, kad lengviau modelį būtų surasti jam nusileidus. Juostelė yra 3 cm pločio ir 1,5 m ilgio. Raketas dažome ryškiai raudonai, tai padeda jas stebėti“, – nedideles paslaptis atskleidžia pasaulio čempionas.
Kartais sportininkus patykoja nesėkmės, gali neužsidegti tiek pirmasis, tiek vėliau – ir antrasis variklis, gali būti varikliuose per daug ar per mažai parako ir panašiai, gali modelis ir susprogti. M. Timofejevas yra sudaužęs apie 10 modelių.
Beje, Lietuvoje aukščio modelių varžybos nevyksta, nes lietuviai neturi specialios aukščiui matuoti elektroninės įrangos. Pasaulio čempionato dalyvio mokestis – 350 eurų, o vieno dalyvio išlaidos iš viso siekia keletą tūkstančių.
Pergalė – didelio įdirbio pasekmė
„Pasaulio čempionato startų diena buvo be vėjo, oras tankus, drėgnas. Galbūt tai irgi prisidėjo prie gero rezultato. Mano pergalės yra didelio įdirbio pasekmė.
Modeliuoju jau daugiau kaip 20 metų, pradėjau... aštuonerių. Nors aviacijos sportas nėra olimpinis, matau, kaip jis yra vertinamas ir gerbiamas. Ypač užsienyje. Užimti prizines vietas yra didžiulė garbė ir ne toks jau lengvas pasiekimas. Didžiausias pastangas deda kinai, jie, kaip visur, ir aviamodelių sporte nori būti geriausi ir po žingsnelį prie to artėja. Pasaulio čempionate dalyvauja didžiausių kosmoso užkariautojų šalių sportininkai – iš JAV, Rusijos, Kinijos, Anglijos, Vokietijos, todėl man malonu, kad savo pergale galiu garsinti Lietuvą. Mano gyvenimas yra pavydėtinas, tobulas“, – nelinkęs skųstis M. Timofejevas.
Dirbdamas projektuotoju UAB „Vikauma“ pasaulio čempionas yra dėkingas darbdaviui Andriui Uždaviniui už tai, kad jis palaiko savo darbuotoją, leidžia jam atostogauti tuo metu, kai vyksta į varžybas.
M. Timofejevas be aukščio modelių, dar sėkmingai dalyvauja kitų modelių klasių varžybose – S3A, S6A, S9A, S4A. Dviejų pakopų aukščio raketų klasė – lietuviui pati naujausia, jau penktoji.
M. Timofejevo hobiui pritaria ir jo žmona Viktorija. Ji kartu su vyru važinėja į varžybas ir jau tapo komandos dalimi, stebi modelių startus ir padeda modelius rasti po finišo. Pasiekus pasaulio rekordą, Maksimas susilaukė daug dėmesio, kvietimų į JAV, net kvietimų tapti treneriu.
„Mes, lietuviai, turime gerą mokyklą, galėtume paruošti gerus sportininkus“, – sakė M. Timofejevas, nors kol kas tokių planų nesvarsto.
