„Greenpeace“ atominės energetikos ekspertas: atominės jėgainės jūs neužbaigsite

Janas Haverkampas – Rytų ir Vidurio Europos atominės energetikos ekspertas, atstovaujantis „Greenpeace“ organizacijai. Išgirdę organizacijos pavadinimą greičiausiai galvojate, jog šio vyruko darbas – protestuoti ir rėkauti iškėlus radioaktyviais ženklais margintus plakatus. Iš tiesų Jano pavardė kai kuriems Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos ar Vokietijos politikams turėtų kelti galvos skausmą. Jiems tenka atsakinėti į priekabius Jano klausimus apie atominės energetikos projektus, o kartais – ir bylinėtis su juo teisme pamiršus vieną ar keletą svarbių dokumentų, kurių reikalauja Europos Sąjungos teisė. Todėl puikiai atominės energetikos situaciją Rytų Europos šalyse išmanantis J. Haverkampas ramiai tarsteli: „Atominės jėgainės jūs neužbaigsite.“

Atominių jėgainių nebus nei Lietuvoje, nei Kaliningrade, nei Baltarusijoje „Tiesiog norėčiau, kad visi neišleistų tokios gausybės pinigų už tokią nedidelę naudą, – pradeda interviu „Greenpeace“ atstovas. – Šiuo metu šiame regione kyla trys atominės jėgainės. Tiesą sakant, manau, kad nė viena iš jų nepradės veikti. Kaliningrado ir Astraveco (Astravo) atominės jėgainės visiškai priklausomos nuo Rusijos kasmetinio biudžeto, nuo kasmetinių subsidijų. O Rusijos biudžetas dažnai kinta. Ši šalis iš viso planavo 26 naujas atomines jėgaines, ir per pastaruosius dvejus metus 13 iš jų buvo išbrauktos iš biudžeto planų, ilgam ar trumpam sustabdyti darbai. Tada netrukus jie nusprendė imtis dviejų projektų Turkijoje ir dar visiškai finansuoti Astraveco atominę jėgainę. Netikiu, kad šios jėgainės pradės veiklą.“

„Greenpeace“ atstovas įžvelgia visų valstybių norus energiją parduoti kaimynėms arba Vakarų Europai. Tai gali būti ne taip lengva, nes visos kaimynės nori būti energetiškai nepriklausomos.

„Čia mažų berniukų žaidimai. Net ne šalių lyderių ar vadovų. Berniukų galios žaidimai. Būtent todėl ir sakau, kad viskas bus „nuleista į kanalizaciją“. Būčiau laimingas, jei šalių lyderiai vėl grįžtų prie lyderiavimo ir pradėtų galvoti apie Baltijos regionui tinkamą energetikos koncepciją. Tačiau tam jiems reikėtų palyginti kelias skirtingas strategijas. O jie dar niekada to nėra darę...“, – kritikos druskos paberia J. Haverkampas.

Po sužlugusių projektų reikalaujama milijardinių kompensacijų

Eksperto nuomone, Lietuvoje nebuvo atidžiau apsvarstytas decentralizuoto energijos tiekimo modelis. Užtikrinti vadinamąjį bazinį elektros šaltinį galima bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis: Latvija, Šiaurės šalimis.

„Reikia atsižvelgti į tos dienos poreikius. Reikės šiek tiek dujų. Sakau – šiek tiek. Tokį kiekį užtikrintų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, kuris bus užbaigtas jau kitąmet. Užuot investavę į MEGAprojektus, kurie – turiu omenyje Visaginą – vis tiek užtruks dar bent 12 metų. Jei apskritai bus užbaigti. Tai tarsi šalies stūmimas į skolas dėl noro turėti gražų didelį naują žaislą“, – aštriais epitetais kalbėjo „Greenpeace“ atstovas.

Vyras kalba, jog tereikia būrio užsidegusių, iniciatyvių ir savo šalį mylinčių lietuvių, kurie imtų steigti nedideles bendroves, statytų rajonuose biokuro jėgaines, kogeneracines jėgaines, po kelias vėjo jėgaines. Tokiu atveju būtų užtikrinama vis daugiau pagaminamos elektros ir šiluminės energijos.

„Šiandien išgirdau, jog Rusija reikalauja vieno milijardo eurų kompensacijos iš Bulgarijos dėl to, kad buvo nutrauktas Belenės projektas (Belenėje Rusijos bendrovė „Rosatom“ turėjo statyti naują atominę jėgainę senosios vietoje, bet pasikeitus valdantiesiems, projektas buvo atšauktas, – red. past.). Manau, kad jie neišpeš tokios sumos. Tačiau vis tiek Belenės fiasko kainavo Bulgarijai vieną milijardą eurų. Šie pinigai – dingo. Tačiau jei jie būtų pasiryžę ją statyti, būtų praradę daug daugiau. Apie 10 milijonų eurų“, – dėstė ekspertas.

Bulgarijoje atominės jėgainės kaina išaugo trigubai

J. Haverkampo nuomone šiuo metu Vilniuje yra tiesiog politikuojama. Ir visos idėjos susiveda į centralizuotos energetikos strategiją.

„Tačiau kaimo vietovėse, mažesniuose miesteliuose atsiras iniciatyvų, kurios visa tai „pralauš“. Jau dabar mačiau kelias vėjo turbinas. Antradienį, kai atvykau į Lietuvą, buvo rami diena ir jos dirbo visu pajėgumu. Manau, Lietuvos žmonės pamažu išnaudos atsinaujinančios energijos potencialą“, – lietuvius ragino atominės energetikos ekspertas.

Vyras šiandieninę situaciją vadina „centralizuoto energijos tiekimo tragedija“ ir teigia, jog tokių sprendimų neefektyvumą jau patyrė Slovakija, Čekija, Vengrija.

„40-mečiai, 50-mečiai, 60-mečiai... Net 70-mečiai ir 80-mečiai politikai, – pastaruosius žodžius J. Haverkampas sušnabžda. – Tik taip supranta energetiką. Jie koncentruojasi į anglių deginimą, atominę energetiką, centralizuotą energijos tiekimą. Žinote, kas nutiko Bulgarijoje? Belenės projektas pirminiais skaičiavimais turėjo kainuoti 3,4 milijardus eurų. Toks kontraktas buvo pasirašytas su „Rosatom“. Jie pradėjo statybas. Mes bandėme politikams išdėstyti, kad kontrakte ne viskas įtraukta. Na, pavyzdžiui, neįtraukta turbina – tokia gana brangoka atominės elektrinės įrangos dalis. Dar buvo neįtraukta gausybė kitokios įrangos ir infrastruktūros kūrimo darbai. Mums pavyko pristabdyti šį projektą ir į valdžią atėjo nauji žmonės. Jie dar kartą peržiūrėjo projektą ir įvertino, kad statybos iš tiesų kainuos 10,15 milijardo eurų. Arba daugiau. Tokiu atveju tai gerokai kilstelėjo pagaminamos elektros energijos kainą. Ir naujoji valdžia pasakė: „Mums per brangu“.

Visagino atominė elektrinė kainuos 7, 8 arba 9 milijardus

Ekspertas pridūrė, jog tikisi, kad naujoji Lietuvos valdžia bent jau susės detaliai perskaičiuoti dabartinės Visagino atominės jėgainės kainos, kuri yra viešinama. „Manau „Hitachi“ kompanija įneša rizikos. Žinote, Japonija turėjo tragišką įvykį praėjusias metais. Todėl dabar dauguma japonų reikalauja kardinaliai keisti strategiją ir palikti nuošalyje atominę energetiką. Be kita ko jie pageidauja, kad ir jų kompanijos pasitrauktų iš atominės energetikos. O „Hitachi“ yra japonų kompanija.

Ar tikrai po 6–7-erių metų jie vis dar tęs tokią veiklą? O jei ne – gal kažkam parduos projektą? Bet kam? Nėra daug bendrovių, užsiimančių tokia veikla. Gal kinai? Atominę galėtų pastatyti kinai. O gal rusai – ak, ne ne ne – juk mes norime nepriklausomybės nuo Rusijos! – ironizavo J. Haverkampas. – Tiesa ABWR tipo reaktoriai kol kas veikė tik Japonijoje. Europoje niekas kol kas neturi patirties dirbti su jais. Lietuvių ekspertams teks pradėti nuo nulio. Spręsti įvairias nenumatytas klaidas. Tuo metu Europos organizacijos juos stebės labai atidžiai. Tai užtruks. Galiausiai projektas kainuos 7–8 milijardus eurų. Jei ne 9. Ir elektrinė nesugebės pagaminti elektros už rinkos kainą.“

„Greenpeace“ atstovas teigia, jog jausis blogai, jei naujasis Lietuvos Seimas bei Vyriausybė tiesiog atšauks projektą.

„Noriu, kad jie iš tiesų suskaičiuotų. Tiesiog sėstų ir paskaičiuotų alternatyvų ir atominės energetikos kaštus. Tuomet alternatyvios idėjos bus traktuojamos sąžiningai. Norėčiau, kad energetikos strategijos pasirinkimas būtų labai pragmatiškas, o ne politinis sprendimas“, – dėstė ekspertas.

Vokietijoje laimėjo atsinaujnantys energijos šaltiniai

„Žaliasis“ pasakojo, kaip Vokietija priėmė sprendimą atsisakyti atominės energetikos. Vokietijos mokslo institutuose atsirado galimybė apskaičiuoti ir prognozuoti, kokią įtaką turės skirtingos energetikos strategijos. Galingi kompiuteriai kūrė neapsakomo sudėtingumo prognozes: buvo apskaičiuojama, ar vienas arba kitas energijos šaltinis kiekvieną dieną artimiausius 20 metų galės patenkinti visų Vokietijos gyventojų poreikius. Prie šios informacijos buvo prognozuojama, kaip vystysis energetikos rinka po investicijų į vieno ar kito tipo jėgaines.

Visos Vokietijos partijos galėjo pateikti idėją, kokia galėtų būti energetikos strategiją ir pažiūrėti, kokią įtaką jų pasiūlyta strategija turės ateityje. Iš viso buvo pasiūlyta 15 skirtingų strategijų.

4 iš jų buvo pripažintos techniškai neįmanomomis. Liko 11, kurios kruopščiai analizuotos atsižvelgiant į kainą, darbo vietų sukūrimą, saugumą. „Bundenstage girdėjosi diskusijos, paremtos faktais. Ne „tu remiamas rusų!“, o „mums tokia kaina per aukšta“, „mes turime ekspertų ir įgūdžių šioje srityje“. Iš šių 11 scenarijų 5 buvo susiję su atomine, 6 – su atsinaujinančia energetika. Tie 5 atominės energetikos scenarijai rodė blogesnius rezultatus visose srityse. Tai vyko dar 2002-aisiais. Būtent todėl pasirinkta vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius ir tai buvo praktinis sprendimas. Tiesa 2010-aisiais 4 stambios kompanijos bandė paveikti politikus vėl keisti strategiją, ir netgi slaptas dokumentas buvo pasirašytas, tačiau „Greenpeace“ šio dokumento kopiją gavo iškart po pasirašymo. Dokumentas buvo paviešintas ir Vokietijoje prasidėjo didžiulės demonstracijos.

Negana to, tuomet įvyko Fukušimos tragedija. O jau prieš tą įvykį Vokietijoje 70 proc. žmonių buvo prieš atominę energetiką. Dabar – 90 proc. vokiečių yra prieš. Ko galime pasimokyti iš vokiečių? Reikia labai daug duomenų, kad galėtume palyginti įvairius energetikos scenarijus. Vadinasi, pirmiausia reikia parengti, paruošti tuos duomenis. Štai ko norėčiau iš naujos Lietuvos Vyriausybės. O ne vykdyti „Kalėdinį apsipirkinėjimą“ energetikos sektoriuje“, – Vokietijos sprendimų pavyzdžiu pasirėmė J. Haverkampas.

Atominė jėgainė neatvers kelio atsinaujinančiai energetikai

Vyras pridūrė, jog šis regionas iki 2025-ųjų galėtų išvystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius. Jie kartu padėtų mažinti atmosferos „šiltnamio efektą“ bei klimato kaitą.

„Tikiuosi, kad Lietuvos rinkėjai masiškai susirinks į referendumą dėl atominės elektrinės, kad pasakytų savo politikams: „Jūs malate šūdą“. Visa tai nesusiję su Rusija. Tai susiję su mūsų ateitimi, – drąsiai mintį pabaigė „Greenpeace“ atstovas. Kai GRYNAS.lt nagrinėjo atominės energetikos poveikį gamtai, Energetikos ministerijos atstovas Gediminas Karalius žurnalistus tikino, jog atominė energetika užtikrina bazinę elektros energijos generaciją ir tokiu būdu sudaro sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Išgirdes apie tokius planus J. Haverkampas net ima belsti į stalą.

„Kitą kartą kai skambinsite į Energetikos ministeriją, pasakykite jiems tik vieną terminą: elektros tinklų sistema. Kaip galima į šią sistemą paduoti daugiau vėjo pagaminamos energijos, jei ji visa užpildyta didžiulės mašinos Visagine? Negalima sujungti decentralizuotos sistemos su kintančiais energijos šaltiniais su viena stambia centralizuota sistema. Taip, vėjo ir saulės modulių gaminama energija nėra pastovi. Kartais vienur nėra vėjo, kitur – saulės. Žinoma, žinodami šitą faktą, galime mesti didžiulius pinigus į atominę elektrinę, kuriai dar reiks gausybės inžinierių ir gausybės apsaugos su šunimis, – svėrė alternatyvas „Greenpeace“ atstovas. – Arba galime vis dėlto rinktis vėją, kurio energiją pasiimti – daug pigiau. Į tinklą galima pajungti daugiau įvairių energijos šaltinių: naudoti dujas, biomasę, hidroenergiją. Ir daug mažų vienetų galima reguliuoti daug lengviau, nei vieną didelė. Jėgainė veikia arba ne. Vadinasi, linijose yra didžiulis energijos kiekis, arba jo nėra. Vėjo ir saulės kiekį šiuolaikinėmis priemonėmis galima prognozuoti 99 procentais artimiausioms 24 valandoms. Jei kažkas blogo nutiktų branduolinėje elektrinėje – per 10 minučių netektume viso tiekiamo elektros energijos kiekio. Tai – galvos skausmas elektros tinklų operatoriams. Iš kur paimti tokį kiekį energijos?“.

Vokietijai energijos užtenka dar ir pardavimui

J. Haverkampas prisimena įvykį Vokietijoje, kai, norint išplukdyti didžiulį laivą iš upės teko nutraukti aukštos įtampos liniją. Elektra dingo pietų Vokietijoje, dalyje Šveicarijos, Prancūzijos, Čekijoje ir netgi Šiaurės Italijoje. Tačiau šiaurinėje Vokietijos dalyje nebuvo jokių trūkių.

Pasirodo, šio šalies regiono operatoriai tuo metu padidino dešimčių tūkstančių vėjo turbinų tiekiamą energijos kiekį į elektros tinklus – tai leido atlaikyti avarijos padarinius bei išlaikyti stabilumą elektros grandinėje.

„Be to Vokietija jau patyrė, kad net ir pastarąją žiemą – kuri buvo labai šalta – pakankamai energijos gamina saulės moduliai – net ir šaltą dieną jie išnaudoja saulės energiją. Juk kai labai šalta, dažniausiai šviečia saulė, – dėstė J. Haverkampas. – Taigi kitą kartą išgirdę tokį Energetikos ministerijos atsakymą dar galite nusistebėti: „Dieve, jūs iš XX-o amžiaus!“. Nes iš tiesų tai – XX amžiaus supratimas ir planavimas. Šiandien energija skirstoma pagal poreikius, kurie kiekvieną dieną gali keistis. Vėjo jėgainių parko ekspertai pasako, ko jie tikisi rytoj, kiek vėjo energijos bus pagaminta ir taip toliau. Jungiama daugybė nedidelių energiją tiekiančių šaltinių, ir jei vienoje vietoje trūksta – spragą užpildo kitas šaltinis.“

„Na, pažiūrėsime, ar Visagino elektrinė bus pabaigta, ar ne, – interviu baigė „Greenpeace“ atstovas, tarsi kviesdamas lažybų. – Jei laimėsite jūs, ir jūs ją pabaigsite – prarasite daug pinigų. O man nebus didelės nuoskaudos – juk ne man reikės gyventi šioje šalyje.“