Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros „WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys.
Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros „WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys.
– Kokios tendencijos šiuo metu dominuoja reklamoje?
– Reklama persikelia į internetą – „Facebook“, kitus socialinius tinklus. Ateityje, be jokios abejonės, internetas taps svarbiausiu reklamos varikliuku. Tendencijos? Viskas bus realizuojama per naujausias technologijas. Šiuo metu labiausiai vystomos ne tiek naujos, kiek išmaniosios reklamos. Vakaruose tas vyksta jau kuris laikas. O Lietuvoje jau žengiami pirmieji žingsniai. Po kelerių metų „ateis“ išmanusis televizorius su įvairiomis funkcijomis.
Įvairūs socialiniai tinklai Lietuvoje jau pakankamai gerai išnaudojami. Reklamos užsakovai dalyvauja socialiniame gyvenime, bet kokybinis lygmuo dar nėra toks, kokio norėtųsi. Galima pastebėti, kad labai daug socialinių puslapių yra vienas kito kopija. Arba ateini į kokios kavinės puslapį ir nesupranti, kur pataikei. Būna pridėta visokių nesusijusių su kavinės veikla paveikslėlių, kačiukų, šuniukų ir pan.
Iki šiol manoma, kad auditoriją pavyks sudominti tik skelbiant linksmą turinį. Tačiau tokiu atveju prekinis ženklas tampa linksmo turinio, o ne kokybės simboliu. Derėtų paieškoti kitų formų. Vartotojas turi matyti, kad yra konkretus ženklas. Lietuvoje to trūksta, bet po truputi ateina.
– Ko labiausiai trūksta lietuviškoje reklamos rinkoje?
– Daugelio solidžių pasaulio kompanijų prekės ženklas pasakoja savo istoriją. Bet tai tinka tiems, kurie nori linksmai pateikti informaciją apie save. Savo istorijos pasakojimas labai gerai pasireiškia socialiniuose tinkluose. Sudaromos galimybės papasakoti įmonės istoriją. Galima linksmą turinį dėti, bet jis turi pasakoti svarbius dalykus. Lietuvoje, kas daug investuoja į reklamą tą daro intuityviai. Kartais tai veikia, bet yra daugybė nesėkmingų pavyzdžių.
Būtina pabrėžti, kad reklamos versle labai svarbu įtraukti vartotoją. O „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai leidžia tą padaryti. Reklama skaitmeninėje erdvėje keičia forma. Tas labai svarbu psichologiškai, kai žmogus gali daryti įtaką rašydamas savo nuomonę ir pasiūlymus. Įmonė turėtų į tai atsižvelgti. Tinkamas pavyzdys, kai atsidaro nauja įmonė ir ji pradeda prisistatymą nuo to, kad kažkas yra specialiai daroma dėl vartotojų. Žmonės domisi, diskutuoja ir pataria, kaip tobulinti produktą ar paslaugą.
Dažniausiai, jei produktas yra geras, tai auditorijai labai įdomu jo priešistorė. Auditorijai smagu į tai įsitraukti ir tuo domėtis. Bet tas dažniausia veikia su didelėmis kompanijomis. Neseniai teko skaityti straipsnį apie išmaniuosius „Kraft Foods“ kavos aparatus. Jie nuskaito priėjusio žmogaus veidą. Tarkime, programa atpažįsta vaiką, tada sako, kad tau gal kavos dar negalima gerti. Tokie dalykai yra gerai pačiai įmonei. Ji tiesiogiai mato vartotoją. O tokiu būdu daug naudingos informacijos pavyksta surinkti.
– Koks likimas laukia reklamos spaudoje ir televizijoje?
– Be abejo, reklama spaudoje praras savo prasmę. Jos dabar jau sparčiai mažėja. Tam įtakos turi nešiojami įrenginiai. Žurnalai ir laikraščiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Žurnalus ir laikraščius galima skaityti planšetiniuose kompiuteriuose. Tuo tarpu televizijoje reklama nesikeis. Greičiausiai pats televizorius keisis. Reklama televizijoje toliau užims stiprias pozicijas bendroje reklamos rinkoje.
– Kas šiuo metu padeda geriausiai pasiekti tikslinę auditoriją?
– Visi „Facebook“ įrankiai padeda pasiekti tikslinę auditoriją. Šių įrankių perspektyvos yra labai didelės. Taip įmonės sutaupo pinigų, nes gali labai tiksliai susegmentuoti savo auditoriją. Jau dabar matome, kad „Facebook“ reklamuotis yra pigiau. Reklamos peržiūrų skaičius yra gana pigus. Todėl įmonės gali daryti mažesnio biudžeto reklamines kampanijas. Tuo tarpu reklamuodamasis televizijoje išleidi daug pinigų tiems žmonėms, kurie konkrečiai su reklama nieko nedaro. Be to, reklamą televizijoje ne visada mato tikslinė auditorija.
– Kokios didžiausios reklaminės klaidos daromos Lietuvoje?
– Kartais įmonių tinklalapiai yra tiesiog tragiški. Nors dabar bendras kokybės santykis gerėja. Tačiau vis dar yra įmonių puslapių, kurių geriau nebūtų. Juk žmonių išsilavinimas gerėja. Todėl neparuošti ir paleisti puslapiai tampa savotiška antireklama. Ypač tų įmonių, kurios nėra žinomos, kurias vartotojas suranda per paieškos sistemas. Tie tinklalapiai, kurie atrodo pigiai, pasidaro sau meškos paslaugą. Dažniausiai jų niekas nesirenka, todėl niekas ir nerekomenduoja. O reklama veikia geriau po rekomendacijų. Svarbiausia, kad reklama nebūtų brukama. Jei tarkime „Facebook“ vartotojas mato, kad prekė ar paslauga patiko draugui, tai pagalvoja, jog ir jam galbūt patiks. Rekomendacijos ypač svarbus dalykas reklamos versle.
– Koks bus vartotojas ateityje?
– Ateityje vartotojas mažiau suvoks, kad reklama yra reklama. Vartotojai įpratę prie nemokamai naujienų portalų pateikiamos informacijos. Todėl bus įpratinami ir prie nemokamų reklamų. Taip pat jie bus įtraukiami į reklamą, suteikiant galimybę priimti sprendimą. Paprastas pavyzdys GPS įrenginiai. Tarkime, keliauji automobiliu ir GPS rodo, kad už kampo yra prekybos centras, tuo pačiu pasakomos tuo metu taikomos nuolaidos. Arba važiuoji ir GPS rodo kavinę, kurioje pietūs kainuoja 10 litų.
