Elektroninių knygų skaityklės pastaruoju metu tampa ganėtinai įprastu reginiu daugelio atostogautojų rankose. Bet kodėl mums draudžiama jomis naudotis lėktuvuose skrydžio pradžioje ir pabaigoje? Kiek teko skristi lėktuvu, rankoje laikant „Kindle“ skaityklę iš įgulos neretai tenka išgirsti prašymą: „Malonėkite pakilimo (ar nusileidimo) metu išjungti šį elektroninį įrenginį“.
Elektroninių knygų skaityklės pastaruoju metu tampa ganėtinai įprastu reginiu daugelio atostogautojų rankose. Bet kodėl mums draudžiama jomis naudotis lėktuvuose skrydžio pradžioje ir pabaigoje?
Kiek teko skristi lėktuvu, rankoje laikant „Kindle“ skaityklę iš įgulos neretai tenka išgirsti prašymą: „Malonėkite pakilimo (ar nusileidimo) metu išjungti šį elektroninį įrenginį“.
„Bet aš negaliu išjungti savo „Kindle“. Jį galima tik perjungti į ekrano užsklandos režimą, kuris yra lygai toks pats, kaip ir teksto rodymo režimas. O 3G ryšys jame išjungtas“.
„Tuomet malonėkite perjungti jį į ekrano užsklandos režimą“.
„... nors tuo atveju man reikės spoksoti ne į tekstą, o į paprastą daug kartų matytą paveikslėlį, kuris potencialių elektrinių trikdžių gali sukelti lygiai taip pat, kaip ir teksto rodymas – o tas tiek pat yra iš esmės nulis?“
„Deja, tai nesvarbu. Prašau išjungti įrenginį“.
Tai siutina. Bet įgulos klausyti reikia. Beje, skaityklę iš tiesų įmanoma išjungti – išjungimo mygtuką paspaudus (ar patraukus) reikia kelias sekundes palaikyti, o ne iškart atleisti, bet vis vien tai siutina: dėl įrenginių su „e-ink“ tipo ekranu veikimo principo jie nenaudoja energijos tam, kad ekrane rodytų teksto simbolius ar ekrano užsklandą, taigi, toks įrenginys lėktuvui neturėtų kelti daugiau grėsmės nei kaimyno popierinė knyga, rašo guardian.co.uk.
Bet žmonės vis dažniau skraido apsikrovę įvairiausiais elektroniniais įrenginiais. Oro linijų atstovai šiuo įrenginius vadina asmeniniais elektroniniais įrenginiais, arba PED (Personal Electronic Devices ). Bet kokia yra tikimybė, kad tie įrenginiai sutrikdys lėktuvo avionikos sistemos veikimą? Atsakymas nėra paprastas.
„Boeing“ inžinierius Dave'as Carsonas, dirbęs JAV Federaliniame konsultaciniame komitete, vertinusiame PED naudojimo lėktuvuose saugumą, tvirtina, kad įrenginiai skrydžio metu sunkumų gali sukelti dviem būdais: „tiksline spinduliuote“ ir „netiksline spinduliuote“. Tokie įrenginiai, kaip mobilieji telefonai ar įrenginiai su „Wi-Fi“ moduliais, yra „tikslinės spinduliuotės“ šaltiniai. Tai reiškia, kad jie tikslingai skleidžia radijo dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, teigia D. Carsonas. Jis taip pat nurodo, kad mobilieji telefonai, kurie skrydžio metu neišjungiami, vis bando susisiekti su artimiausiais mobiliojo ryšio bokštais, o tam, skrendant didesniame aukštyje, sunaudojama daug energijos. Kiti įrenginiai – pavyzdžiui, muzikos grotuvai ar elektroninės knygų skaityklės – yra „netikslinės spinduliuotės“ šaltiniai, teigia D. Carsonas. Tokia spinduliuotė pasklinda aktyvuojant elektroninio įrenginio elektros grandines.
Elektromagnetinė spinduliuotė iš lėktuvo iškeliauja per langus, duris ir kitas bangas bei gali sutrikdyti signalus, kuriuos stebi antenos, sumontuotos lėktuvo korpuso išorėje. Ir nors lėktuvo vidinės sistemos yra apsaugotos nuo tokių trikdžių, nešiojamojo kompiuterio naudojimas sėdint prie pat lėktuvo sienelės taip pat gali paveikti „jautrias elektros grandines“, tvirtina D. Cameronas.
Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija (CAA) gali pateikti sąrašą incidentų, kurių „dalyvis“ buvo mobilusis telefonas, nors tai, jog nutiko koks nors įvykis greta esant žmogui su mobiliuoju telefonu dar nėra įrodymas, jog įvykio sukėlėjas yra telefonas.
O 2000 metų žurnale „Aero“ publikuotas bendrovės „Boeing“ pripažinimas, jog jie nesugebėjo aptikti „aiškios koreliacijos“ tarp PED ir lėktuvų elektroninių sistemų veikimo sutrikimų. Byla nutraukta? Ogi ne.
D. Carsono teigimu, „Egzistuoja labai maža rizika, kurią kelia tokie įrenginiai, kaip nešiojamieji kompiuteriai ir mobilieji telefonai, bet kol tokia rizika yra, jų naudojimas skrydžio metu – ar bent jau kylant ir leidžiantis – nebus leidžiamas“.
O kaip dėl knygų skaityklių? CAA atstovas Richardas Tayloras pripažįsta, kad, lyginant su mobiliaisiais telefonais, skaityklės yra kur kas mažiau pavojingos. Britų oro linijų pilotų asociacijos „Balpa“ atstovė Carolyn Evans teigia, kad „skaityklė su „e-ink“ technologijos ekranu ir išjungtu 3G ryšiu problemų nesukels“, tačiau priduria, jog „įgulos nariams per daug vargo nustatinėti kieno 3G įjungtas, o kieno – ne“.
Lietuvos CAA skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Lipnickas taip pat laikėsi pozicijos, kad pakilimo ir nusileidimo metu visi įrenginiai, turintys energijos šaltinį, privalo būti išjungti, nepaisant to, kad ji aktyviai energijos gali ir nenaudoti: „Įgula negali patikrinti kiekvieno įrenginio, ar jame veikia 3G ir ar jis energiją naudoja aktyviai“.
Pasak jo, reikalavimus išjungti visus įrenginius aviacijos administracijos „traukia ne iš lubų“ – reikalavimus pateikia lėktuvų gamintojai.
Dar pakamantinėjus CAA ir Balpa pateikė kitą priežastį dėl ko reikia išjungti elektroninius įrenginius: kritiniais atvejais jie gali būti mirtini. Tikriausiai nenorėtumėte gauti per galvą nešiojamuoju kompiuteriu, kuris gulėjo padėtas ant kaimyno kelių, o ne buvo saugiai uždarytas bagažo skyriuje. Bet elektroniniu skaityklių atveju tokia logika nelabai aiški: paprastai jos yra kur kas lengvesnės nei popierinės knygos, galinčios būti apie tūkstančio puslapių apimties.
Taigi, ekspertai sutinka: beveik neįmanoma, kad lėktuvas nukris dėl „Kindle“. Svarbu (ir prasminga) tai, kad reikalavimai yra vienodi: jeigu tai elektronika, tai turi būti išjungta.
Bet ar tokia oro linijų pozicija kada nors pasikeis? „New York Times“ žurnalistas Nickas Biltonas JAV atliko analogišką tyrimą ir iš šios šalies Federalinės aviacijos administracijos (FAA) gavo pažadą, kad jie „persvarstys klausimą“. N. Biltonas teigia, kad iki šiol jokių pokyčių nepastebėjo, tačiau į lėktuvus vis daugiau amerikiečių lipa kišenes prisigrūdę įvairių elektroninių įrenginių, taigi, ledai gali ir pajudėti.
Tuo tarpu britų CAA teigia: „Mūsų reikalavimai yra nuolat stebimi siekiant užtikrinti, kad jie būtų proporcingi potencialiai grėsmei. Vystantis technologijoms mes siekiame užtikrinti, kad mūsų reikalavimai neatsiliktų nuo pažangos, bet ir nemažintų skrydžių saugumo“.
Taigi, galbūt išauš diena, kai savo „Kindle“ skaityklėje esančias knygas galėsite nepertraukiamai skaityti nuo pat įlipimo iki lėktuvo sustojimo prie vartų. O iki tol stiuardesė labiau šypsosis jūsų rankose matydama popierinę knygą.
