Skaitmeninių sprendimų bendrovė „Dizaino kryptis“ už neteisėtą naudojimąsi programine įranga sumokėjo 50 tūkst. Lt kompensaciją autorių teisių turėtojams.
Įtarimai, kad bendrovė naudoja nelicencijuotas kompiuterių programas kilo mokesčių administratorių patikrinimo metu. Vykdant trišalį Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos departamento ir Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ (VPĮA) susitarimą, informacija, rasta per mokestinį patikrinimą, buvo perduota policijos pareigūnams. Policijos patikrinimo metu buvo nustatytas ir neteisėtų „Business Software Alliance“ (BSA) narių „Adobe“, „Autodesk“ ir „Microsoft“ kompiuterių programų panaudojimo faktas ir bendra žala autorių teisių turėtojams siekė beveik 100 tūkst. Lt.
Bendrovės „Dizaino kryptis“ mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorių dėmesį patraukė tai, kad bendrovė, užsiimanti aukštos kokybės vizualiniais sprendimais, interneto svetainių programavimu ir kitais skaitmeniniais produktais, savo finansinėje apskaitoje neturėjo jokių duomenų apie programinės įrangos įsigijimus. Kilus įtarimams, jog bendrovė naudoja neteisėtas kompiuterių programas, informacija trišalio bendradarbiavimo susitarimo pagrindu buvo perduota policijos pareigūnams. Įvykęs policijos tyrimas atskleidė, kad šešiuose bendrovės „Dizaino kryptis“ kompiuteriuose veikia ir neteisėtos „Adobe“, „Autodesk“ ir „Microsoft“ kompiuterių programos.
„Vadovaujantis mūsų praktika, per pastaruosius metus vidutinė neteisėtos BSA narių programinės įrangos, rastos per policijos patikrinimus, vertė siekė apie 30 tūkst. litų. Todėl UAB „Dizaino kryptis“ atvejis, žalos masto prasme, nėra eilinis“, – sakė BSA atstovė Lietuvoje advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Bendrovės patikrinimas - vienas iš pirmųjų trišalio bendradarbiavimo rezultatų
Bendrovės „Dizaino kryptis“ atvejis yra vienas iš pirmųjų rezultatų, pasiektų vykdant bendradarbiavimo susitarimą tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos Departamento ir asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“. Pagal šį susitarimą trys institucijos dalinasi informacija, kuri padeda kovoti su neteisėtų kompiuterių programų naudojimu Lietuvoje.
„Lietuvoje nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimo lygis vis dar išlieka aukštas, tačiau manome, kad valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų palaikymas koordinuotais veiksmais padės sumažinti šį lygį verslo sektoriuje“, – sakė asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas.
Nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra autorių teisių pažeidimas. Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių srityje įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
„Visos iniciatyvos, kuriomis yra siekiama saugoti ir ginti autorių teises yra naudingos. Efektyvus valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas šiuo tikslu yra puikus pavyzdys“, – teigė Kultūros ministerijos atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.
„Piratinės“ kompiuterių programos sukuria nesąžiningą konkurenciją
Dirbdamos su neteisėtomis kompiuterių programomis bendrovės taip pat rizikuoja savo duomenų saugumu. Tokios programos neretai būna užkrėstos virusais, kenkėjiškomis arba šnipinėjimo programomis. Bendrovės, kuriančios savo produktus su tokia programine įranga riziką taip pat perkelia ir savo klientams bei partneriams. Be to, nemokėdamos už programų licencijas, bendrovės nesąžiningai įgyja konkurencinį pranašumą.
Taupydamos lėšas bei siekdamos konkurencinio pranašumo bendrovės neretai perka kompiuterių programas atsižvelgdamos į mažiausią kainą. Visgi, nepagrįstai mažos kainos gali nuvilti kompiuterių programų naudotojus. Perkant programinę įrangą internetu ypač dažnai galima susidurti su sukčiais, kurie apsimeta oficialiais kompiuterių programų platintojais ir parduoda „piratines“ kompiuterių programas.
„Įvertinus galimas grėsmes, prieš užsakant programinę įrangą įmonės turėtų pirmiausia susisiekti su oficialiais vietos platintojais, kurie gali suteikti visą informaciją apie teisėtos programinės įrangos naudą, privalumus ir padėti klientui pasirinkti programinę įrangą atitinkančią jo verslo veiklas“, – sakė bendrovės „Dizaino kryptis“ direktorė.
Autorių teisių pažeidimai įmonėms gali užtraukti milijonines baudas
Neteisėtas kompiuterių programos naudojimas – tai autorių teisių pažeidimas, už kurį atsakoma įstatymo nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis autorių teisių apsaugos apimtys auga. Per 2011 metus ikiteisminių tyrimų skaičius autorių teisių pažeidimų bylose išaugo 12 proc.
„Kaip ir bet kuris kitas pažeidimas, autorių teisių pažeidimas užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Iš trišalio bendradarbiavimo partnerių sulaukiame naudingos informacijos, kuri padeda išaiškinti tokius pažeidimus. Bendradarbiaujant galime daug efektyviau kovoti su autorių teisių pažeidėjais“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus vadovas Robertas Šimulevičius.
Taikant administracinę atsakomybę, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas. Jei pažeidimas yra kartotinis, asmeniui gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims bus taikoma tuo atveju, kai neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė sieks daugiau nei 13 000 litų. Taikant baudžiamąją atsakomybę įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. Lt, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas. Civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą.