Nesibaigiantys patentiniai karai tarp didžiausių rinkos žaidėjų sparčiai besivystančioje mobiliųjų įrenginių rinkoje jau seniai nesitraukia iš naujienų portalų: kompanijos grasina viena kitai milijardiniais ieškiniais už neteisėtą jų intelektualinės nuosavybės naudojimą. Tokia pramonės vystymosi kryptis gali baigtis tikrai liūdnomis pasekmėmis, kadangi licencijavimo sistema gali suteikti didžiulį pranašumą tai kompanijai, kuri paprasčiausiai pirma įdiegė naujovę, kuriai sukurti turėjo galimybių ir kiti, tačiau užpatentuoti nespėjo. Pavyzdžiui, „Apple“ prieš mėnesį gavo daugiajutiklinės sąsajos patentą, kuris teoriškai gali tapti priežastimi reikalauti kompensacijų iš visų mobiliųjų įrenginių ir netgi kompiuterių gamintojų, ypač iš tų, kurioms bus sudėtinga kontratakuoti.
Suprasdamos šio masinio reiškinio beprotiškumą ir abipusių kaltinimų nerezultatyvumą, kompanijos pradeda kviesti savo oponentus produktyviam dialogui, kad būtų sukurti nauji veiklos principai šiame pasaulyje, kuris sukaustytas patentais. Pavyzdžiui, neseniai kompanija „Microsoft“ viešai kreipėsi į „Google“, siūlydami laikytis FRAND licencijavimo normų, o taip pat sukurti vieningą patentų, susijusių su „Android“, fondą (aišku, detaliau panagrinėjus kompanijos iš Redmondo pasiūlymo, vis tiek matėsi vienos pusės didelis suinteresuotumas gauti kuo daugiau naudos).
Balandžio mėnesį kompanija „Twitter“ pateikė pasiūlymą visoms technologijų kompanijoms, pažymėdama, jog jos nauja strategija patentų srityje bus siūlyti išskirtinai apsaugą, tačiau ne trukdymą konkurentams kurti inovacijas. „Google“, kuri sudalyvavo ne viename teisme dėl licencinių ieškinių, taip pat pasiūlė amerikiečių kompanijoms peržiūrėti dabartinę patentavimo sistemą programinės įrangos srityje.
Technologijų ir politikos instituto (JAV) surengtoje konferencijoje „Google“ viešosios politikos padalinio vadovas Pablo Chavezas teigė: „Viena iš sričių, apie kurią mes rimtai svarstome, yra klausimas apie programinius patentus bei tai, ar dabartinės būsenos patentų sistema yra teisinga, norint palaikyti inovacijas ir plėtoti palankią vartotojišką politiką“.
Programinės įrangos patentai vis dažniau tampa ginčytinais technologijų sferoje, iš dalies tai susiję su vis didėjančiu taip vadinamų patentinių provokacijų skaičiumi, iš dalies – dėl nevienareikšmės patentų kokybės, nors intelektualinės nuosavybės teisę ir gina JAV vyriausybė.
„Mes manome, jog šie patentiniai karai nesuteikia vartotojams naudos, neatneša naudos ir rinkoms“, – teigė P. Chavezas. „Google“ kritikavo programinius patentus ir anksčiau. Praėjusią vasarą kompanija kalbėjo apie tai, jog susilaiko nuo tam tikrų inovacijų įgyvendinimo. 2009 m. JAV Aukščiausiojo teismo reziumė, kuris buvo pasirašytas tokių kompanijų, kaip „Google“, „Metlife“, „Bank of America“, „Morgan Stanley“ ir kt., teigiama: „Paskutinė banga patentų, susijusių su abstrakčiomis idėjomis, (pavyzdžiui, verslo ar programinės įrangos paleidimas), kurios tik realizuoja metodus, neskatina inovacijų finansinių tarnybų ar informacinių technologijų srityje, atvirkščiai, tokie patentai tampa kliūtimi inovacijoms“.
„Google“ atstovas teigė, jog programinės įrangos patentai skiriasi nuo patentų tokiose srityse, kaip medicina: „Egzistuoja daugybė konstruktyvių skirtumų tarp šios industrijos ir programinės įrangos rinkos, turėdami tai omenyje, mes pradedame ieškoti ilgalaikių [problemų patentų srityje] sprendimų“.
Tokiu būdu, didžiausi kompiuterių rinkos žaidėjai jau pradeda suvokti, jog konkurencija, reikalaujant kompensacijų už savo patentus – gana rizikingas ir nevienareikšmiškas kelias, neretai lemiantis atsakomuosius teisminius ieškinius ir ilgalaikius procesus, būtinybę nuolat pirkti patentus, kad taip būtų galima apsiginti arba įgyti konkurencinį pranašumą. Tokiu būdu, kitos kompanijos įsigijimo motyvu gali tapti vien patentai, būtini kovai su kitais. Galų gale ne inovacijos ir produktai gali tapti viena iš pagrindinių veiklos sričių, o patentų registravimas ir supirkimas.
Antroji problema – tai nepakankamas JAV patentų ir prekės ženklų biuro (USPTO) specialistų kompetencijos lygis, tokiu būdu, nekruopščiai išanalizuojamos patentinės paraiškos, todėl kompanijos gali užpatentuoti gali užpatentuoti tik idėją, kuri neatspindi tikrojo išradimo charakterio arba atspindi panašių produktų sukūrimo esmę. Pavyzdžiu gali tapti daugiajutiklinis valdymas arba pirštų judesiai jutikliniu paviršiumi, navigacijos principai ir panašiai.
Netgi patentai, apibrėžiantys dizainui būdingas formas, yra gana ginčytinas fenomenas, o viso to pavyzdžiu galima laikyti jau kelerius metus besitęsiantį „Apple“ ir „Samsung“ konfliktą. Iš vienos pusės, tai apriboja kūrybinę laisvę, iš kitos pusės – sukuria nepageidaujamą įvairovę ten, kur elementų unifikacija naudinga vartotojams, prisitaikant prie įvairių įrenginių.
Antra vertus, vykdyti komercinę veiklą informacinių technologijų pasaulyje be patentų yra sunku, kadangi pagrindinės programinės įrangos plėtros pajėgos dažnai metamos koncepcijos sukūrimui ar idėjos suradimui, tuo tarpu realizacija neretai tampa ne tokiu sunkiu dalyku. Pagrindinė problema slypi licencijavimo principuose ir didžiulėse baudose, kurias pateisina daugybė netinkamų įvairių kompanijų veiksmų. Visa tai dabar tenka ir stebėti akivaizdžia forma.