Interneto parduotuvėje „iTunes“ atlikėjos Adele populiari daina „Someone like you“ parduodama už 1,29 dolerį. Tačiau neskubėkite atverti piniginės, o užeikite į „ReDigi“ – internetinį sendaikčių turgų, kur galima perparduoti savo muzikines kompozicijas – čia tą pačią dainą galėsite įsigyti už 0,59 dolerio.
Pabrėšime, jog daina yra ta pati. Skirtumas tik tas, jog „ReDigi“ realizuoja „panaudotas“ kopijas, t. y. tuos pačius failus, kurie iš pradžių buvo įsigyti per „iTunes“.
„ReDigi“ kūrėjai nusprendė, jog jei autorių teisių savininkai elgiasi su „skaitmena“ lygiai taip pat, kaip ir su paprastais daiktais, tai ir vartotojai turi teisę taip daryti. „Jei jūs įsigijote daiktą, jis priklauso jums“, – aiškina „ReDigi“ techninis direktorius Larry Rudolphqw, kuris dar dirba ir Masačuteso technologijos institute (JAV). „Jei daiktas priklauso jums, jūs turite teisę jį perparduoti. Jei jį gavote nelegaliai, jūs neturite teisės jo parduoti. Viskas labai paprasta“.
Taip, viskas paprasta ir viskas pagal įstatymus: žmogus turi teisę perparduoti įsigytą kūrybinio darbo kopiją.
„ReDigi“ analizuoja pardavime esantį failą, kad patvirtintų, jog jis įsigytas teisėtai (nėra „iškirptas“ ir kompaktinio disko ar parsisiųstas ir piratinio resurso) ir pašalintas iš visų vartotojo įrenginių, kai tik atsiunčiamas į serverį. Vėliau analogišku būdu planuojama leisti perparduoti el. knygas ir žaidimus.
Tačiau ne viskas taip paprasta, ypač Jungtinėse Valstijose, kur visi gainiojasi taip geidžiamo dolerio. „Capitol Records“, įeinanti į muzikinio giganto EMI sudėtį, jau spėjo „ReDigi“ paduoti į teismą. Už ką? Taip, jūs teisūs, „už bendradarbiavimą pažeidžiant autorių teises“. JAV garso įrašų pramonės asociacija nusiuntė šiai „online“ tarnybai reikalavimą „nutraukti neteisėtus veiksmus“. „ReDigi“ mano, jog yra analogiška naudotų plokštelių parduotuvei, tačiau tokia analogija nepriimtina, kadangi naudotų plokštelių parduotuvės negamina kopijų“, – teigiama „Capitol Records“ ieškinyje.
Per pirmą tokio pobūdžio ieškinį JAV istorijoje, kuriame bus sprendžiama, ar gali būti perparduodami legaliai įsigyti skaitmeniniai informacijos nešėjai, apsaugoti autorių teisėmis. Nuo to, kaip nuspręs teisėjas, priklauso meno pramonės, aktyviai migruojančios prie skaitmeninio verslo modelio, ateitis. Tiesa, ne tik jų, tačiau ir kompanijų, kurios siūlo „debesų“ saugyklas, tarp jų „Amazon“, „Apple“ ir „Google“. Beje, kompanija „Google“ jau kreipėsi į teismą su pasiūlymu pateikti savo nuomonę šioje byloje, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Pirmas teismo posėdis įvyks spalio mėnesį. Matyt, pirmiausia bus bandoma išsiaiškinti, kad iš tikrųjų „ReDigi“ gamina failo kopijas, perkeldama jį į savo serverį. Šiuo atveju interneto puslapis, kaip tai linksmai nenuskambėtų, pažeidžia autorių teisių įstatymą, kuris buvo priimtas dar XX amžiaus 8 dešimtmetyje.
Tačiau ką galima laikyti kopija, atsižvelgiant į už lango visu gražumu švytintį skaitmeninį amžių? Kai kurių ekspertų teigimu, racionalu būtų manyti, jog jei failas atsiduria „ReDigi“ serveryje, o iš visų vartotojo įrenginių dingsta (t. y. jo nėra dviejose vietose), tai nėra prasmės pripažinti jo kopija (tiesa, programinė įranga, kuria naudojasi „online“ tarnyba, negali garantuoti, jog pardavėjas iš anksto nenukopijavo failo kur nors kitur). Autorių teisių gynėjai, greičiausiai, sieks kitokio apibrėžimo, ką galima laikyti kopija skaitmeniniame amžiuje: neva, kiekvieną kartą, kai failas perkeliamas iš vieno fizinio kaupiklio į kitą, sukuriama nauja kopija. Laikantis šio požiūrio, pats muzikos perklausymo faktas – tai taip pat naujos kopijos sukūrimas, tik dabar jau jūsų smegenyse. Ir už tai reikia mokėti.
„ReDigi“ kūrėjai laikosi pozicijos, jog šią „online“ tarnybą galima laikyti naudotų plokštelių parduotuve, kadangi čia saugoma lygiai tiek failų, kiek buvo pateikta pardavimui. Jei lankytojas nori įsigyti kompoziciją, kurios šiuo metu nėra prekyboje, resursas suteikia jam galimybę pateikti savo dainas ir gauti kreditą, kuris gali būti panaudotas muzikinių kompozicijų įsigijimui iš „iTunes“.
Kartu pabrėžiama, jog „ReDigi“ dirba tik su tais failais, kurie įsigyti iš „iTunes“, kadangi ten (skirtingai nei, pavyzdžiui, skaitmeninės muzikos parduotuvėje „Amazon“) nedviprasmiškai pabrėžiama, jog vartotojas gauna visas teises į įsigytą failą.
„ReDigi“ savo veiklą pradėjo 2011 m. rudenį. Kai tik viskas pradėjo veikti sklandžiai, šis resursas po truputį ėmė formuoti bendradarbiavimo su autorių teisių savininkais (tiek atlikėjais, tiek ir garso įrašų kompanijomis) programą, kad tie taip pat gautų savo centą nuo kiekvieno sandorio.