Viešoje erdvėje netylant skandalams dėl tyčia ar netyčia socialiniuose tinkluose parašytų žinučių, paviešintų pikantiškų nuotraukų ar kompromituojančių vaizdo įrašų riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros praktiškai susilieja.
Viešoje erdvėje netylant skandalams dėl tyčia ar netyčia socialiniuose tinkluose parašytų žinučių, paviešintų pikantiškų nuotraukų ar kompromituojančių vaizdo įrašų riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros praktiškai susilieja.
Prasidėjus olimpinėms žaidynėms socialiniai tinklalapiai pelnosi ne tik iš pastebimai išaugusių reklamos užsakymų, tačiau tuo pat metu turi atlaikyti žodžio laisvės šalininkų kritikos bangą.
Neapdairumas brangiai kainuoja
Tokie socialiniai tinklalapiai kaip „Twitter“ yra puiki platforma sekti patinkančių olimpinių sportininkų naujienas. Pastarieji savo ruožtu gerbėjus džiugina įžvalgomis apie sportą ar gyvenimą olimpiniame gyvenime. Tačiau kartais vos 140 ženklų ilgio žinutės gali sukelti milžinišką skandalą.
Dar net neprasidėjus Londono vasaros olimpinėms žaidynėms Graikijos sportininkų delegaciją sukrėtė rasizmo skandalas. Šalies trišuolio atstovė Voula Papachristou savo „Twitter“ paskyroje netaktiškai pajuokavo apie Afrikos žemyno sportininkus ir buvo pašalinta iš Graikijos olimpinės komandos taip netekdama galimybės dalyvauti žaidynėse.
Kiek vėliau toks likimas ištiko ir vieną Šveicarijos futbolo rinktinės narį. Po nesėkmingų rungtynių su Pietų Korėjos komanda Šveicarijos žaidėjas Michelis Morganella nepasitenkinimą korėjiečiais išliejo socialiniame tinkle „Twitter“. Dėl šio neapdairaus žingsnio vėliau vaikinas atsiprašė, tačiau jau buvo per vėlu – Šveicarijos futbolo komanda panaikino jam olimpinę akreditaciją ir išsiuntė namo.
Panašūs sportininkų ir kitų įžymybių skandalai vyksta nuolat, tačiau jie sukelia tik trumpalaikių pasekmių. Liežuvautojai dažniausiai „atsiperka“ padidėjusiu neigiamu visuomenės dėmesiu, įspėjimais, tikrais ar suvaidintais gėdos jausmais ir, kaip minėjome, prarastomis galimybėmis sudalyvauti didžiausiame pasaulio sporto renginyje.
Tačiau kur kas rimčiau derėtų vertinti neseniai kilusį skandalą tarp socialinio tinklo „Twitter“ ir dienraščio „The Independent“ žurnalisto Guy Adamso.
Sukrėtė pamatus
Vykstant Londono olimpinėms žaidynėms tarp kritikos strėlių sulaukusių nacionalinių transliuotojų yra ne tik LRT, tačiau ir JAV žiūrovams žaidynes rodantis kanalas NBC. Vienas iš JAV televizijos darbu nepatenkintų asmenų buvo ir žurnalistas G. Adamsas. Jis savo „Twitter“ paskyroje paviešino už olimpinių žaidynių transliacijas atsakingo NBC vadovo Gary Zenkelio elektroninio pašto adresą.
Netrukus po to „Twitter“ laikinai panaikino teisę G. Adamsui naudotis savo paskyra. Kaip vėliau paaiškėjo, socialinis tinklas, kuris per Londono olimpines žaidynes glaudžiai bendradarbiauja su NBC, iš anksto perspėjo kanalą apie žurnalisto padarytą pažeidimą ir paskatino televiziją pateikti skundą.
Praėjus kuriam laikui G. Adamsui vėl buvo leista naudotis savo paskyra, tačiau žala jau buvo padaryta – socialinį tinklą užplūdo „Twitter“ veiksmais nepatenkintų vartotojų banga. Žodžio laisvės internetinėje erdvėje tribūna laikomas tinklalapis pats sukrėtė save iš pamatų ir sukėlė ginčą, kas šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje laikoma vieša ir privačia informacija.
„Guardian“ apžvalgininkas Danas Gillmoras sutinka, kad tai, ką padarė G. Adamsas, buvo nepadoru, tačiau, anot jo, žurnalisto veiksmai tiesiogiai nepažeidė egzistuojančių „Twitter“ privatumo nuostatų. „G. Zenkelio elektroninio pašto adresas buvo bendrovės ir nesunkiai išskiriamas iš standartinių NBC darbuotojų adresų bei jau buvo paviešintas internete anksčiau“, – argumentuoja D. Gillmoras.
Žodžių karas
Tokio pobūdžio neapdairumai neaplenkė ir Kinijos. Olimpinėse žaidynėse pasaulį nustebino neįtikėtinas kinės Ye Shiwen rekordinis plaukimas. JAV plaukimo treneris Johnas Leonardas suabejojo rekordiniu Kinijos atstovės plaukimu ir tai sukėlė Kinijos interneto garsenybės bei buvusio „Google“ atstovybės šioje šalyje vadovo Kaifu Lee nepasitenkinimą.
Pastarasis socialiniame tinkle „Sina Weibo“, kuris turi per 15 mln. sekėjų, paviešino asmeninę informaciją apie J. Leonardą. Vėliau žinutė buvo ištrinta, tačiau prieš tai ja buvo pasidalyta daugiau kaip 14 tūkst. kartų ir sulaukta per 5 tūkst. komentarų. Gindamas savo veiksmus K. Lee teigė, kad visa informacija yra viešai prieinama ir netgi pateikė keletą nuorodų, kuriose, kaip teigiama, galima rasti J. Leonardo darbo bei namų adresus, telefono numerius ir elektroninio pašto adresą.
Į panašų žodžių karą, atrodo, įsitraukia ir kandidatas į JAV prezidentus Mittas Romney, savo kampaniją vis aktyviau perkeliantis į socialinį tinklą „Twitter“. Vis dėlto respublikonų kandidatui nepavyksta perteikti norimos žinutės, nes kaskart jo pranešimai sulaukia pašaipių Los Andželo komiko Robo Delaney komentarų. Komiko žinutės kartais netgi sulaukia didesnio atgarsio nei paties M. Romney.
Žvelgiant iš vartotojų žodžio laisvės perspektyvos iki šiol „Twitter“ veikė puikiai. Socialinis tinklas ir toliau išlieka viena pagrindinių platformų Arabų pavasario dalyviams, žmogaus teisių gynėjams ir kitokio pobūdžio aktyvistams, siekiantiems pritraukti ir suvienyti kuo didesnę auditoriją.
Vis dėlto pastarasis skandalas su žurnalistu G. Adamsu parodo, kad „Twitter“ ne ką labiau skiriasi nuo kitų didžiųjų korporacijų, taikančių savo diktatą kada tik panorėję. Reikia pripažinti, kad net ir labai draugišku vartotojams besiskelbiantis socialinis tinklas gali keisti savo taisykles, nes jam ir priklauso visa platforma. Šį kartą sukilę vartotojai pasiekė labai svarbią pergalę, tačiau sulig ja kova dėl žodžio laisvės anaiptol nesibaigia.
FAKTAI: „Twitter“ reikšmė socialinėje erdvėje
- Socialinis tinklas „Twitter“ turi daugiau kaip 500 mln. vartotojų.
- Analitinės bendrovės „Semiocast“ skaičiavimu, iš šių vartotojų 170 mln. yra aktyvūs Kiekvieną dieną „Twitter“ tinkle parašoma per 340 mln. 140 simbolių ilgio žinučių.
- Prognozuojama, kad 2014 metais „Twitter“ iš reklamos pritrauks 1 mlrd. JAV dolerių (2,78 mlrd. litų) pajamų.
- Liepos pabaigoje pasirodė pranešimų, kad bendrovė „Apple“ svarsto galimybę investuoti šimtus milijonų dolerių į „Twitter“. Tai socialinio tinklo vertę galėtų pakelti iki 10 mlrd. JAV dolerių (27,8 mlrd. litų).
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 29(91 rugpjūčio 13 – 19 d.), rubrikoje „Skaitmeninė karta“.
