Visai neseniai turėjome progą stebėti „Facebook“ akcijų vertės nuomukį. Šis įvykis verčia prisiminti „dot-com“ burbulą. Vos tik atsiradus internetinėms technologijoms investuotojus apėmė euforija. Pinigai plūdo kone į visus IT „startup'us“, tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelio tokių bendrovių idėjos yra nevertos nė sudilusio skatiko, tad burbulas sprogo.
Visai neseniai turėjome progą stebėti „Facebook“ akcijų vertės nuomukį. Šis įvykis verčia prisiminti „dot-com“ burbulą, rašo BBC.
Vos tik atsiradus internetinėms technologijoms investuotojus apėmė euforija. Pinigai plūdo kone į visus IT „startup'us“, tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelio tokių bendrovių idėjos yra nevertos nė sudilusio skatiko, tad burbulas sprogo.
„dotcom“ burbulas su savimi nusinešė 5 trln. JAV dolerių. Maždaug tokios vertės neteko akcijos, kuriomis buvo prekiaujama pagrindiniuose finansų centruose. Žinoma, tuometinį nuosmukį lėmė ne tik „dotcom“ burbulas, bet ir kitos aplinkybės, tačiau tenka pripažinti, kad pernelyg entuziastingas investavimas į informacines technologijas nuvylė ne vieną.
Šiandien žvelgiant į socialinius tinklalapius gali susidaryti įspūdis, kad istorija kartojasi iš naujo.
Garsiausiu pastarųjų mėnesių pavyzdžiu tapo „Facebook“. Dar visai neseniai į „Facebook“ pirminį viešą akcijų pasiūlymą buvo žvelgiama optimistiškai, ne vienas tikėjosi spartaus akcijų vertės kilimo. Tačiau jau pirmosiomis akcijų prekybos dienomis tapo aišku, kad bendrovės akcijų vertė nepaliaujamai juda viena kryptimi – žemyn.
Anot „New York Times“ apžvalgininkės Evelyn Rusli, dabar investuotojai mano, jog nepaisant stipraus pradinio optimizmo tenka pripažinti faktą, kad akcijos buvo pervertintos.
Nuo gegužės mėnesio, kuomet „Facebook“ akcijos pasirodė biržoje, jų vertė jau nukrito 40 procentų.
Tuo tarpu grupinio apsipirkimo portalo „Groupon“ akcijos neteko dviejų trečdalių vertės.
Internetinės radijo grupės „Pandora Media“ akcijos atpigo daugiau nei trečdaliu, o žaidimų bendrovės „Zynga“ vertė susitraukė 70 procentų.
Visgi ne visi socialiniai tinklalapiai prarado rinkų pasitikėjimą. Specialistų ir profesionalų tinklalapis „LinkedIn“ yra išimtis iš taisyklės. Bendrovės akcijų vertė palengva kyla.
Socialiniai tinklai nuvylė rinkas, tačiau jų verslas klesti. „Facebook“ vartotojų skaičius siekia beveik 1 mlrd. Tiesa, bendrovei dar reikia išmokti šį populiarumą paversti uždarbiu.
Anot BGC technologijų analitiko Colino Gilliso, socialiniai tinklalapiai visada susidurdavo su kliūtimi, kuomet prireikdavo sukurti planą, kaip generuoti pinigus iš lankytojų srauto.
„Bėda ta, kad šių tinklalapių lankytojai ne itin domisi reklama, nes jų dėmesį prikausto bendravimas su kitais tinklo nariais“, – sako C. Gillisas.
Bendrovė „Zynga“ kuria nemokamus internetinius žaidimus. Pagrindines kompanijos pajamas užtikrina žaidimų entuziastai, kurie yra pasiryžę mokėti pinigus už papildomas žaidimo galimybes. Deja, tokių yra mažuma.
Nepaisant to, per pirminį viešą siūlymą „Zynga“ buvo įvertinta 8,9 mlrd. JAV dolerių.
Vyriausiasis „Business Insider“ redaktorius Henry Blodgetas mano, kad socialinių tinklalapių vertę išpūtė nepalankus klimatas kituose verslo sektoriuose. Anot jo, neramiais laikais investuotojai ieško šiaudo, už kurio galėtų užsikabinti, o socialiniai tinklalapiai tuo metu suteikė saugumo ir pelningumo viltį.
Tikėtina, kad investuotojus suviliojo ir sėkmingas „Google“ akcijų išplatinimas 2004 metais. Tuo metu investuotojai dar nebuvo atsitokėję po „dot-com“ burbulo sprogimo ir manė, kad „Google“ akcijų kaina yra išpūsta, bet netrukus paaiškėjo, kad jie klydo.
Vis dėlto H. Blodgetas nemano, kad galėtų pasikartoti 2000 metų scenarijus.
„Lyginti šiandieninę padėtį su 2000 metais tolygu tikro akcijų burbulo įžeidimui, nes tuo metu rinkoje buvo statomos kur kas didesnės sumos ir veikė daug daugiau bendrovių“, – teigia H. Blodgetas.
Be to, tuo metu buvo investuojama į beviltiškas idėjas, nes atrodė, kad ateitis priklauso tik informacinėms technologijoms. Greitai paaiškėjo, kad šiame versle, kaip ir bet kuriame kitame, galioja tos pačios taisyklės.
Tuo tarpu kalbant apie socialinius tinklalapius tenka pripažinti, kad visos paminėtos bendrovės kuria geras idėjas ir pritraukia gausybę vartotojų.
„Teliko atsakyti į vieną klausimą, kokia yra tikroji jų vertė“, – klausia H. Blodgetas.
Masinės investicijos į socialinius tinklus tebuvo trumpalaikė mada, iš kurios kai kas tikėjosi labai greitai užsidirbti. Vis dėlto kantrūs investuotojai gali tikėtis, kad ilguoju laikotarpiu šios bendrovės atneš grąžą tiems, kurie bus nusiteikę laukti pakankamai ilgai.
Vienas iš didžiausių „dotcom“ skandalų buvo susijęs gyvūnams skirtų prekių parduotuve „pets.com“. Tačiau šiandien pasaulyje sėkmingai veikia daugybė internetinių parduotuvių, kurias galima vadinti „pets.com“ įpėdinėmis.
Didžiausia klaida, kurią tuo metu darė investuotojai – pernelyg dideli lūkesčiai. Visi tikėjosi, kad internetinės bendrovės po metų ar dviejų pradės uždirbti gerą pelną, tačiau prireikė kone dešimtmečio, kad būtų išplėtota infrastruktūra, užmegzti ilgalaikiai ryšiai su klientais ir nušlifuotas pelningas verslo modelis.
Tenka pripažinti, kad kol kas „Facebook“ sunkiai sekasi sukurti verslo planą, kuris leistų užsidirbti iš milijardo vartotojų, tačiau M. Zuckebergas sukūrė glaudų ryšį su septintadaliu žmonijos. Vieną dieną šis ryšis gali tapti tramplynu į sėkmę. Nereikia užmiršti ir dar šešių milijardų planetos gyventojų, kurie yra potencialūs „Facebook“ klientai.
Socialiniai tinklai vis dar žengia savo pirmuosius žingsnius ir ieško pelningų sprendimų, tad kantrus investuotojas turi šansų atsigriebti su kaupu.
