„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių (angl. startup) privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – tikina vienas sėkmingiausių pastarojo meto Europos verslininkų 36 metų Ilja Laursas.
„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių (angl. startup) privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – tikina vienas sėkmingiausių pastarojo meto Europos verslininkų 36 metų Ilja Laursas.
Nemokamų mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas su savaitraščiu „15min“ ne tik pasidalino mintimis apie situaciją jaunų technologinių įmonių rinkoje, bet ir pažėrė patarimų, ko šiuo metu reikėtų griebtis sėkmingą verslą norintiems įsukti lietuviams.
 „GetJar“ nuotr. / „Kiekvienam protingam žmogui rūpi ne tik pinigai, bet ir norisi sukurti kažką, kas būtų populiaru, naudojama“, – įsitikinęs I. Laursas. |
|---|
– Kaip pats pradėjote kurti savo verslą?
– Tuo metu dar studijavau universitete, kai prasidėjo interneto svetainių kūrimo era. Jų prireikė kone kiekvienam ir aš laiku suvokiau, kad ši niša laisva. Tais laikais interneto technologijos nebuvo tokios sudėtingos, kaip dabar, tad ypatingų įgūdžių nereikėjo. Vienas negali visko padaryti, todėl registruoji įmonę, ieškai biuro, samdai žmones. Pirmieji mano darbuotojai buvo draugai ir pažįstami.
– Kada kilo „GetJar“ idėja?
– Iš pradžių tai tikrai nebuvo komercinis projektas. 2005–2006 m. mūsų įmonės veikla buvo daugiausia susijusi su mobiliųjų telefonų žaidimais. Kiekvieną kartą reikėdavo išbandyti, ar žaidimas tinka konkrečiam telefono modeliui, o šių juk daug.
Kai komanda nedidelė, įsigyti šimtus modelių neįmanoma. Todėl kilo idėja internete suburti bendruomenę ir platinti programų „beta“ versijas, kurios dar nėra išbandytos. Norėjome, kad telefono savininkas jas galėtų nemokamai atsisiųsti. Tačiau mainais pasidalinti patirtimi, kaip žaidimas ar programa jo telefone veikia. Taigi tai buvo nekomercinis, pagalbinis įrankis, padedantis mums kurti žaidimus.
– Vadinasi, verslo idėja kilo iš problemos?
– Būtent. Tai buvo įrankis, kurį paleidę netikėtai pajutome didelę paklausą. Tiek iš vartotojų, kuriems reikėjo programėlių, tiek iš programų kūrėjų, kurie norėjo surasti vartotojus. Taigi projektas buvo reikalingas abiems pusėms. Beje, nuo pat pradžių jis buvo tarptautinis – niekada nesiorientavome vien į Lietuvos rinką.
– Kas nuo to laiko pasikeitė? Ir ką patartumėte lietuviui, kuris turi gerą verslo idėją, bet neįsivaizduoja, ką daryti toliau?
– Per pastaruosius penkerius metus situacija jaunų technologinių įmonių srityje labai smarkiai pasikeitė. Tai tapo pripažinta verslo sritis, palaikoma tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo.
Bet Lietuvos problema ta, kad nėra vieningos sistemos – bandoma daug skirtingų modelių. Jei Silicio slėnyje dominuoja rizikos kapitalo modelis, tai Lietuvoje galima rasti tiek Europos Sąjungos pinigais finansuojamų programų, tiek privačių rizikos kapitalo fondų, inovacijų parkų, slėnių paramos, „startup“ akseleratorių ir pan.
„Facebook“, „Google“ sukurti Silicio slėnyje pagal jų modelį, tad galima sakyti, kad jis yra įrodytas. O Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kol kas eksperimentuojama. Pasakyti, kas yra gerai, o kas – blogai, dar anksti.
– Taigi gerą verslo idėją verčiau bandyti įgyvendinti JAV?
– Nėra vieno universalaus recepto. Mano nuomone, viskas labai priklauso nuo paties projekto, dalyvių, idėjos. Tarkime, ar tai orientuota į vietinę, ar į pasaulinę rinką.
Turiu tris bendro pobūdžio rekomendacijas lietuviams.
Pirma, rekomenduoju atsigręžti į tas sritis, kur Lietuva turi konkurencinį pranašumą. Nesigilinsiu kodėl, bet kalbama, kad mūsų bankinis sektorius yra stipriai išvystytas, mobiliosios technologijos pakankamai konkurencingos ir pan. Yra ir kitos sritys, su kuriomis pats nesu susidūręs, bet garsiai kalbama apie biotechnologijas, lazerių technologijas.
Antras pastebėjimas – eksperimentuoti, kurti veikiančius verslo prototipus Lietuvoje yra geriau, nei užsienyje, nes kaštai bus mažesni. Be to, išbandyti naujus produktus mažoje rinkoje yra daug paprasčiau, nei didelėje.
Trečia: jei matote, kad projektas yra sėkmingas, kad jis gali veikti ir kitose rinkose, naudinga būtų plėsti verslą. Silicio slėnyje yra unikali aplinka kurti stambaus masto aukštos kokybės produktus. Turint įrodytą verslo modelį būtina jame atsirasti.
Pagrindinė priežastis, kodėl „GetJar“ pagrindinį svorį perkėlėme į Silicio slėnį, yra ta, kad ten yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pavyzdžiui, mūsų programuotojų skyriui šiuo metu vadovauja prieš metus iš „Microsoft“ atėjęs žmogus, kuris vadovavo visai „Xbox Live“ programinės platformos kūrimui. Tokio kalibro žmonių Europoje neįmanoma surasti.
 I. Laurso nuotr. / Milijonų verta bendrovė „GetJar“ atsirado studentiškame I. Laurso kambaryje |
|---|
– Kalbant apie finansus, kaip žinoti, į ką kreiptis, kokiais investuotojais galima pasitikėti?
– Kiekvienas verslas turi savo funkcijas. Tarkime, bankai finansuoja statybas, bet patys nestato. Taip pat ir rizikos kapitalo investuotojai – jų verslas yra investuoti, bet ne perimti idėją ir bandyti ją įgyvendinti savo jėgomis. Taip jau pasaulyje susiklostė, kad jie dažniausiai finansuoja jaunus technologinių įmonių verslus.
Yra ir kitų, specializuotų finansavimo šaltinių, tarkime, „verslo angelai“. Tai – patyrę, sėkmingi verslininkai, kurie užsiima investicijomis. Mano nuomone, geriausia jaunam verslui – „angelų“ investicijos arba ankstyvojo etapo rizikos kapitalo fondai.
– Kada reikia pradėti galvoti apie profesionalius darbuotojus ir kaip juos prisivilioti?
– Geras darbuotojas brangiai kainuoja. Visgi patirtis rodo, kad dažnai aukšto rango žmonės ateina į kompanijas ne dėl algos. Kodėl dešimt ar daugiau metų „Yahoo!“ pradirbę žmonės eina į mažą kompaniją, kur didelė bankroto rizika, o karjeros galimybės ribotos? Pirmiausia – dėl perspektyvos. Kai kompanija maža, be algos dar gaunama įmonės akcijų. Jei įmonei pasiseka, iš akcijų galima daug daugiau uždirbti, nei gaunant didžiausią atlyginimą.
Kitas dalykas – kiekvienam protingam žmogui rūpi ne tik pinigai, bet ir norisi padaryti kažką, kas pakeistų pasaulį, kas būtų populiaru, naudojama. Didelės kompanijos dažniausiai tokios galimybės nesuteikia, nes jos – kaip traukinys. Važiuoja savo vėžėmis ir kurso nekeičia. O mažose įmonėse viskas atvirkščiai – čia tu turi viską savo rankose.
– Koks metas startuoliams palankus finansiškai? Ar investicijų pritraukimui turi įtakos ekonominės krizės?
– Aš tai pernelyg nesiečiau su ekonomine situacija pasaulyje. Šiuo atveju kur kas daugiau įtakos turi startuolių išėjimas į akcijų biržą. Tarkime, iki tokio „Facebook“ žingsnio, bendras investicinis klimatas startuolių atžvilgiu buvo daug palankesnis, nes, kaip žinote, „Facebook“ nepateisino investuotojų lūkesčių. Taigi šiuo metu prognozuojama, kad artimiausius keletą metų finansavimo sąlygos „startup‘ams“ bus blogesnės, nei buvo anksčiau. Nesakau, kad tos sąlygos bus labai blogos. Tiesiog iki šiol buvo geresnės.
Dar vienas įdomus pastebėjimas apie krizės laikotarpį: kuo kapitalui blogiau sekėsi privačiame sektoriuje, biržose, tuo daugiau lėšų atiteko rizikos kapitalui. Yra stambūs fondai, kurie privalo investuoti pinigus, nes tai yra jų užduotis ir darbo esmė. Kai per krizę vieni instrumentai nebedavė naudos, reikėjo ieškoti kitų šaltinių ir daugiau pinigų atiteko rizikos kapitalui. Didesnė rizika, didesni ir laimėjimai.
