Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.
„Inovacijos gali būti suprantamos labai skirtingai, todėl įvairių ekonominės veiklos rodiklių integravimas į indeksą remiasi vienokiu ar kitokiu inovacijų apibrėžimu, kuris atskiroms šalims ar regionams gali būti netinkamas jo inovatyvumui apibūdinti. Be to, indeksai remiasi statistikos institucijų surenkamais duomenimis, o dauguma rodiklių apibūdina privataus verslo situaciją, kurią parodyti gali tiesioginės apklausos apie įmonių vidaus veiklą. Tačiau įmonės atskirai neidentifikuoja inovacinės veiklos, nerenka atitinkamos informacijos ar tiesiog nenori jos pateikti. Būtent tokios informacijos apie inovacijas versle teisingumas ir lemia visos renkamos inovacijų statistikos rodiklių ir indekso teisingumą bei adekvatumą“, – teigia Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius.
Tikriausiai, pasak K. Gečo, dalis Lietuvos įmonių „nepergyvena“, kad Lietuva pagal inovatyvumą „atsilieka“ nuo kitų šalių ir (net) nepildo statistinių formų apie savo inovacinę veiklą valdžios institucijoms. Tiesioginis informacijos rinkimas, kurį vykdo specialios apklausas organizuojančios įmonės, kaip buvo daroma rengiant „InnoBarometer 2007“ apžvalgą, kai įmonių vadovai buvo apklausiami tiesiogiai, rodo gan priešingą vaizdą: Lietuvos verslas tikrai nėra neinovatyvus.
Indekso vietą lemia atskirų kriterijų svarba
„Pasauliniame inovacijų indekse nagrinėjama labai daug ūkio ir visuomenės veiklos aspektų ir priklausomai nuo to, kuriems aspektams suteikiama didesnė svarba, galutiniai indekso rezultatai gali labai skirtis. Todėl svarbi ne konkreti vieta, bet lyginamoji atskirų indekso aspektų analizė. Tai parodo ir faktas, kad Lietuva, Latvija ir Estija šiame indekse reitinguojamos geriau nei metų pradžioje paskelbta Europos Komisijos iniciatyva rengiama Europos inovacijų švieslentė“, – akcentuoja asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.
Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta), o žemiausios vietos skirtos už žinių įsisavinimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta).
Linas Eriksonas, UAB „Europarama“ projektų vadovas, pritaria, kad indeksas remiasi nustatytu statistiniu rodiklių reikšmingumu. Tačiau indeksą sudarantys atskiri kriterijai nėra sietini jokiais priežastiniais ryšiais, pvz., tokie kriterijai kaip „tyrėjų skaičius“ ir „Vikipedijos atnaujinimai per mėnesį“ neturi nieko bendro, jei vertinsime atskirai – turime suprasti bendrą kontekstą. Todėl abejotina, ar teisinga lyginti Lietuvos reitingavimą pagal atskirus kriterijus ir bandyti gerinti indeksą darant išvadą, kad pagerinus atskirus rodiklius, bendras rezultatas automatiškai pagerės.
Lyginant su 2011 m. Lietuva pagerino rezultatus ir pakilo dvejomis vietomis (iš 40 į 38 vietą). Iš trijų Baltijos valstybių didžiausią pažangą padarė Latvija, pakilusi šešiomis pozicijomis (iš 36 į 30 vietą), o Estija palypėjo 4 laipteliais aukščiau (iš 23 į 19 vietą). Tačiau L. Eriksonas atkreipia dėmesį, kad indeksas kasmet yra tobulinamas, įtraukiant papildomus kriterijus, todėl tai, kad Lietuva per metus pakilo dvejomis vietomis, kol kas nieko nesako.
„Nors galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra tarp besimokančių šalių lyderių, lenkia Rusiją, Slovakiją, Lenkiją bei yra vienoje grupėje su Italija, Ispanija, Kinija. Indekse analizuojami 2008–2009 metų duomenys, tačiau 2010–2011 esame padarę nemažą pažangą inovatyvumo srityje: kad ir nedaug, bet sumažėjo valdžios biurokratija, verslas aktyviau vykdo mokslinius tyrimus, skatinamos mokestinės lengvatos“, – teigia Kęstutis Jasiūnas, UAB „Ekspla“ direktorius.
Indeksas parodo šalies inovatyvumo prielaidas
„Pasaulinis inovacijų indeksas yra tik vienas iš daugelio rodiklių, kuriais bandoma pamatuoti atskirų šalių inovatyvumą. Tai nėra oficialus, viešų institucijų patvirtintas indeksas, nors Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ekonometrijos skyrius atliko jautrumo analizę ir patvirtino, kad rodiklis yra statistiškai reikšmingas. Tačiau kaip ir kiekvienas rodiklis, šis yra tik tam tikrų prielaidų apie tai, kas sudaro inovacijų sistemos įvesties ir išvesties parametrus, bendras atspindys“, – teigia L. Eriksonas.
H. Brožaitis pritaria, kad šis indeksas, kaip ir kiti panašūs matavimai, parodo tendenciją, kad Lietuvoje turime palyginti geras, žinoma, su tam tikromis išimtimis, bendras prielaidas inovacijoms: fizinę infrastruktūrą, išsilavinusius žmones, neblogą reguliacinę aplinką. Tačiau šios prielaidos kol kas neduoda laukiamų rezultatų: patentų, skelbiamų mokslinių straipsnių, naujai besikuriančių įmonių, didesnės aukštų technologijų prekių ir paslaugų dalies bendrame eksporte. Viena vertus, tai galima traktuoti pozityviai: esame susikūrę geras prielaidas rimtam žingsniui į priekį ir tikėtis geresnių rezultatų artimiausiais metais. Kita vertus, tai primena, kad prielaidos pačios savaime rezultatų neduoda, todėl labai svarbi bendra inovacijų ekosistema.
Ateities perspektyvos – atvirumas ir inovacijų importas
Vertindama šalies ateities perspektyvas pagerinti inovatyvumo rodiklius, Danske banko Vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė konstatuoja, kad vargu, ar Lietuva gali pretenduoti į lyderius – net indekso rengėjai teigia, kad jis stabilus jau 10 metų. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ir Indija sėkmingai savo rinkose pritaiko pasaulinių inovacijų patirtį ir gerina rodiklius. O Lietuvoje mes vis dar svajojame apie inovacijų kūrimą, nors didesnį efektyvumą galime pasiekti būtent diegdami užsienio šalių patirtį – importuodami inovacijas.
Pasak H. Brožaičio, norėdami, kad dabartinės prielaidos leistų pasiekti geresnių rezultatų, turime aktyviau skatinti studijų ir mokslo sistemos atvirumą, tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti gebėjimus komercializuoti tyrimų rezultatus, kartu ypatingą dėmesį skirti naujų technologinių įmonių – startup‘ų – steigimuisi ir plėtrai.
„Indekso reikšmė ir politinė žinia yra ta, kad ekonomikos taupymo metu valstybės turi tęsti investicijas į švietimą, mokslą ir infrastruktūrą. Šia prasme Pasaulinis inovacijų indeksas atlieka tam tikrą viešųjų ryšių vaidmenį, apibrėždamas naujas rinkas ir siūlomas politikos gaires „mažiau inovatyvių“ rinkų ekonomikoms“, – pabrėžia L. Eriksonas.