Fonografas – garsą įrašantis ir atkuriantis nuo cilindrų aparatas, pasirodęs 1877-aisiais, tapo pirmuoju namų pramogų centru. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradę radijo imtuvai iki pat šeštojo dešimtmečio vidurio išlaikė linksmintojų ir žinių teikėjų vaidmenį namuose. Jį perėmė televizorius, kurio pozicijas sustiprino vėliau atsiradę vaizdo grotuvai.
Fonografas – garsą įrašantis ir atkuriantis nuo cilindrų aparatas, pasirodęs 1877-aisiais, tapo pirmuoju namų pramogų centru. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradę radijo imtuvai iki pat šeštojo dešimtmečio vidurio išlaikė linksmintojų ir žinių teikėjų vaidmenį namuose. Jį perėmė televizorius, kurio pozicijas sustiprino vėliau atsiradę vaizdo grotuvai.
Amžių sandūroje papūtus skaitmeninių pramogų vėjams, išpopuliarėjus skaitmeninei fotografijai, muzikos ir vaizdo įrašams, spartėjant internetui ir daugėjant tokių paslaugų kaip „Youtube“ rimtas pretenzijas tapti vienu namų pramogų (ir ne tik pramogų) centru pareiškė kompiuteris. Kompiuteris tapo stebule, į kurią sueina pramogų, žinių ir komunikacijos gijos – nuo žaidimų, nuotraukų, žiniatinklio iki filmų, internetinio radijo, televizijos bei bendravimo. Kompiuterio kaip skaitmeninių namų centro ateitis atrodė puiki. Prognozuota, kad kompiuteris toliau didins įtaką namuose. Tiesa, tuo pačiu metu pastebėta, kad kompiuteris turi tapti patogesnis – toks, kaip kiti namų elektronikos prietaisai.
Televizorius grįžta
Praėjus beveik 10 metų šios prognozės realybe netapo. Nepaisant įvairių formos, vartotojo sąsajos pokyčių, kompiuteris išliko pakankamai sudėtingas įtaisas. O televizoriai atlaikė puolimą ir pastaruoju metu perėjo į kontrataką. Svarbiausias lūžis įvyko tada, kai juose atsirado interneto ryšio jungtys. Išplėtus programinės įrangos galimybes, prie interneto prisijungti gebantys televizoriai tapo išmaniaisiais.
Šiandien per juos galima naršyti interneto svetaines, bendrauti per „Skype“, socialiniuose tinkluose, pasižiūrėti orų prognozes, „Youtube“ filmukus, nuotraukų albumus, skaityti naujienas, tikrinti elektroninį paštą.
Galimybė diegti programėles suteikė dar daugiau erdvės naujiems pritaikymams. Šiuo metu „Samsung Apps“ programėlių parduotuvėje yra 380 išmaniesiems televizoriams skirtų programėlių, pasiekiamų Baltijos šalyse. Lietuvos „Etronika“ jau pademonstravo, kaip prie televizoriaus prijungus „Xbox 360“ su „Kinect“ sąsaja galima naudotis internetine bankininkyste. Laiko klausimas, kada televizoriaus ekrane atsiras ir daugiau elektroninių paslaugų, galimybės valdyti kitus išmaniuosius buities įrenginius. Tokius veiksmus galima traktuoti ir kaip televizorių gamintojų gynybą – „Samsung“ atlikta 500 Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 78 proc. jų, žiūrėdami televizorių, dar naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Todėl gamintojai pasistengė sudėti funkcijas, dėl kurių dėmesys nuo televizoriaus prieš dešimtmetį ėmė krypti į kompiuterį.
Išgelbės internetas?
Sprendimas, atrodo, pasiteisino. Tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, Lietuvoje jau 2010 m. 13 proc. visų parduotų televizorių turėjo interneto ryšį.
„Samsung“ vartojamosios elektronikos skyriaus vadovas Lietuvoje Miroslavas Armanavičius teigė, kad šiuo metu tik 20 proc. šalyje parduodamų televizorių nėra išmanieji. Anot jo, „Smart Hub“ platformą žmonės renkasi dėl papildomų turinio galimybių, kurių negali pasiūlyti įprastas televizorius.
„Digital TV Research“ duomenimis, 2016-aisiais prie interneto tiesiogiai ar per tokius tarpinius įrenginius kaip „Blu-ray“ leistuvai, priedėliai bus prijungta 551 mln. televizorių visame pasaulyje, arba 20 proc. visų naudojamų televizorių. Tai reiškia, kad beveik kas antrame namų ūkyje (43 proc.) bent vienas televizorius bus prijungtas prie interneto. Nors užpernai tokį turėjo tik maždaug kas dešimta šeimyna.
Šiuolaikiniai televizoriai, gamintojų prigrūsti įvairių jungčių – interneto ryšio, DLNA sąsajų su kitais įrenginiais, USB ir atminties kortelių lizdų, gali sujungti fotoaparatus, vaizdo ir internetines kameras, išorinius diskus, grotuvus. Visa skaitmeninių įrenginių ekosistema ima būriuotis aplink televizorių.
TV gamintojai randa būdų, kaip apeiti ir tai, kad televizoriai keičiami kur kas rečiau nei kompiuteriai ar mobilieji telefonai. Pasak M. Ramanavičiaus, nuo šių metų aukštesnės klasės televizoriuose galima pakeisti plokštę su procesoriumi ir kitais komponentais į galingesnę su naujesne programine įranga. Tad kuo toliau, tuo labiau kompiuterio reikalingumas namuose, kuriuose nereikia dirbti sudėtingesnių darbų, pavyzdžiui, rašyti tekstų, analizuoti lentelių, apskritai tampa abejotinas.
Planšetinių kompiuterių pretenzija
Televizorių įsitvirtinimas skaitmeninių namų centre toli gražu negarantuotas. Ir jie, ir kompiuteriai nėra vieninteliai pretendentai į tą sostą.
IHS tyrimų kompanijos prognozėmis, interneto ryšį turinčių „Blu-ray“ leistuvų, televizorių, žaidimų konsolių, planšetinių kompiuterių ir kitų nekompiuterinių namų elektronikos įtaisų, išskyrus telefonų, pardavimas per 2013 m. viršys parduotų kompiuterių skaičių. 2015 m. kompiuterių bus parduota 479,1 mln., o kitų internetinių namų elektronikos įtaisų – 780,8 mln. Daugiau nei 300 mln. iš jų sudarys planšetiniai kompiuteriai – įtaisai, kurie prieš porą metų buvo praktiškai nepastebimi nišiniai gaminiai. Anot IHS analitikų, nė vienas kitas interneto ryšį turintis įtaisas nesugebės pasiekti panašaus populiarumo per ateinančius ketverius metus. „Planšetinis kompiuteris atrodo kaip tik tas įtaisas, kuris vartotojus atves į skaitmeninius, sujungtuosius namus. Jis leidžia naudotis ne tik jame esančiu turiniu savo ekrane – su tinkama technine įranga, pavyzdžiui, galima perkelti muziką iš „iPad“ į garso sistemą ar filmą į didelį televizoriaus ekraną. Kadangi kiti gamintojai pradeda diegti „Apple“ sukurtą uždarą „AirPlay“ standartą, planšetė bus vienas pirmųjų įtaisų, išties integruosiančių skaitmeninius namus“, – teigia IHS atstovai.
Tokias programėles ir sąsajas, leidžiančias turinį iš planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono vienu piršto brūkštelėjimu perkelti į TV ekraną, kuria patys televizorių gamintojai.
Pramogos iš debesų
Pramoginės elektronikos ateitis nesiejama su vieno įrenginio – kompiuterio, televizoriaus, planšetės ar išmaniojo telefono – viešpatavimu. Veikiau tai bus decentralizuota aplinka, kurioje veiks vienas kitą, priklausomai nuo situacijos, pavaduojantys įrenginiai.
Elektroninių pramogų, turinio ir paslaugų smegenys apskritai paliks namus ir įsitaisys debesyse, iš kur muziką, filmus, TV laidas, žaidimus ar nuotraukas, elektronines paslaugas bus galima pasiekti tuo metu patogiausiu aparatu: televizoriumi, kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, planšete, internetiniu spausdintuvu, o gal ir lietimui jautriu išmaniuoju stalu.
„Jungtis su internetu turės šaldytuvai ir visi kiti prietaisai, šildymo sistemos, kurios irgi bus jungiamos prie debesies ir per jį valdomos iš bet kurio įtaiso“, – prognozavo Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ rinkodaros vadovas Rytų Europos šalių grupei.
Pokyčiui ruošiasi ir pramogų pasaulyje vis dar dominuojančios televizijos paslaugų teikėjai, pasiryžę pasiūlyti įvairų turinį į bet kurį ekraną, per bet kokį ryšį. „Stengsimės pasiūlyti tą turinį, kurio reikia vartotojui, iš vienų rankų“, – žadėjo Vygantas Tutlys, bendrovės „C-gates“ rinkodaros vadovas. Mokamos TV paslaugų iškėlimas į debesį matomas kaip neišvengiamas procesas, kad vartotojams būtų galima leisti, pavyzdžiui, įsirašyti norimas TV laidas ir jas keliaujant peržiūrėti planšetėje. Linkstama prie to, kad įtaisai ir jų sąsajos suvienodės, skirsis tik forma ir ekranų dydžiai. „Laimės tie, kurie sugebės padaryti patogiausią vartotojo sąsają“, – tikino „Hewlett-Packard“ (HP) produktų grupės vadovas Mantas Gabrijolavičius.
„IMS Research“ prognozuoja, kad 2012-ieji taps lūžio tašku, kai vartotojiškos elektronikos pramonė suvoks to paties turinio vartojimo skirtinguose ekranuose perspektyvas.
