Kompanijos vertę iš esmės sudaro rinkos dalis, žmogiškieji ištekliai, materialusis kapitalas ir intelektinis kapitalas. Jei pirmieji trys objektai yra daugiau mažiau visiem suprantami, tai ketvirtasis – kaip balta varna – buhalteriai nežino, kaip jį apskaityti, vadovai nežino, kaip jį valdyti, o darbuotojai dažniausiai nejaučia skirtumo tarp asmeninio ir tarnybinio žinojimo o iš šono atėjusiam investuotojui neaišku, kaip tą intelektinį kapitalą įvertinti. 
Kompanijos vertę iš esmės sudaro rinkos dalis, žmogiškieji ištekliai, materialusis kapitalas ir intelektinis kapitalas. Jei pirmieji trys objektai yra daugiau mažiau visiem suprantami, tai ketvirtasis – kaip balta varna – buhalteriai nežino, kaip jį apskaityti, vadovai nežino, kaip jį valdyti, o darbuotojai dažniausiai nejaučia skirtumo tarp asmeninio ir tarnybinio žinojimo o iš šono atėjusiam investuotojui neaišku, kaip tą intelektinį kapitalą įvertinti. Taip yra ne tik Lietuvoje – intelektinis turtas yra nematerialus, todėl jam taikomos visai kitos taisyklės ir mechanizmai.
Intelektinės nuosavybės nesuvaldymas – didelė grėsmė
Čia mes nekalbame apie ūkininkus ar kaimo turizmo sodybas, nors ir šiose veiklose žinojimas yra taip pat labai svarbu. Kur kas pavojingiau nesuvaldyti intelektinio kapitalo yra gamybinėms ir ypač aukštųjų technologijų įmonėms. Pati paprasčiausia ir dažniausiai pasitaikanti rizika yra darbuotojų kaita. Nesant patikimos IN valdymo tvarkos, išeidami darbuotojai išsineša dalį žinių. Naiviai kai kurie vadovai galvoja, kad pakanka 2 savaičių darbų perdavimui. Per tokį laiką gali būti perduodama tik paviršinė ir operatyvinė informacija. Kita vertus, kartais geram inžinieriui ar technologui pakeisti gali nepakakti ir pusės metų. Įsivaizduokite, kad kompanijoje yra tik vienas technologas ar tyrimus atliekantis žmogus. Pagal darbo kodeksą, prieš išeinant iš darbo, pakanka darbdavį įspėti prieš dvi savaites. Turint galvoje, kad Lietuvoje reto specialisto greitai nesurasi, gali nutikti taip, kad kompanijoje stos gamyba ar nebebus kam kurti naujų produktų. Žinau bent kelis tokius atvejus – situacija būna tikrai beviltiška.
Įvardinta situacija gana banali, bet kuo toliau į mišką, tuo medžių daugiau. Rizika, susijusi su intelektinės nuosavybės reikalais dažnai iškyla į paviršių ir siekiant pritraukti rizikos kapitalo investicijas.
IN per padidinamąjį stiklą
Apdairūs rizikos kapitalo fondai, ypač tie, kurie dirba su technologinėmis kompanijomis, standartinių vertinimo procedūrų saraše būtinai turi intelektinės nuosavybės auditą. Stiprus patentų portfelis, apsaugotas stiprus ir žinomas prekių ženklas rizikos kapitalistams simbolizuoja ilgalaikę vertę ir su tuo dažnai siejama išėjimo strategija, kai vidutinio etapo investuotojas parduoda savo akcijų dalį strateginiam investuotojui – didelei toje rinkoje veikiančiai kompanijai.
Tokių atvejų pasigirsta nuolat. Štai lazerių versle, kompanija Newport per trejus metus įsigijo 5 mažesnes (iki 500 darbuotojų), tačiau labai gerai žinomas kompanijas. Visai įmanoma, kad kontroliniai akcijų pakeitai buvo įsigyti kaip tik iš rizikos kapitalo fondų. „Newport“ metinėje ataskaitoje skelbiama:
„Newport“ siekia įsigyti kompanijas arba ištisus verslo segmentus, kurie turi žinomą prekės ženklą, stiprų intelektinės nuosavybės porfelį, gerus santykius su vartotojais ir kitokius, tačiau giminingus ir papildančius produktus. Newport įsigyja kompanijas tikėdamiesi, kad per vienerius metus po integracijos, įsigyta kompanija sugebės generuoti pajamas ir suteiks žymią investicijų grąžą“.
Patentų licencijavimas
Mano buvęs vadovas visad sakydavo – „kol mūsų produktai kuriami, gal galime mes imtis kažko, kas generuotų pajamas?“ Taigi, dažnai pradedančios kompanijos šalia pagrindinės strateginės linijos, ieško ir papildomų veiklų, kurios generuoja nors ir mažas, bet apčiuopiamas pajamas, kaip vadovas sakydavo – pinigai „kelnėms prilaikyti“. Esant geram specialistų kolektyvui, visad galima konsultuoti kitas, mažiau patyrusias kompanijas, projektuoti produktus kitiems arba, jei gamybinė linija įrengiama anksčiau, nei pabaigiamas kurti produktas, dažnai imamasi užsakomosios gamybos.
Pavyzdžiui, kuriate LED šviestuvą. Nors produktas dar tik projektavimo ar testavimo stadijoje, jūs jau turite elektronikos surinkimo įrenginį, markiravimo stakles ir surinkimo barą – natūralu, kai tik produktas bus baigtas kurti, norėsite kuo greičiau pradėti gamybą. Kaip taisyklė, produkto kūrime dažnai nutinka netikėtumų ir vėlavimų. Tad kodėl nepanaudojus nupirktos įrangos ir ir pasamdytų žmonių atliekant užsakomosios gamybos paslaugas? Juk lengvai galite surinkinėti giminingus produktus!
Taip pat yra ir su patentais. Jei nutinko taip, kad „start-up’o“ pagrindu buvo tam tikra patentuota technologija, kodėl nuo pat veiklos pradžios nesiėmus šio patento licencijavimo. Veikla pelninga ir resursų jai reikia nedaug. Kompanijai, kuri turi prototipą ir gali pademonstruoti technologijos privalumus, licencijavimas yra kur kas lengvesnis. Be to, kalbant apie licencijavimo strategijas – patariama licencijavimo imtis per pirmuosius 2–3 metus po patentavimo. Vėliau licencijuoti gali būti sudėtinga, nes konkurentai gali būti investavę į alternatyvių technologijų kūrimą. Sakoma, kad alternatyvų produktą, kuris tenkintų tuos pačius vartotojų poreikius galima sukurti per 3–5 metus (jei technologija sudėtinga). Todėl reikia nelaukti.
Kita vertus, pajamos iš patentų licencijavimo gali būti gaunamos dar pirmaisiais kompanijos gyvavimo metais. Šis teiginys patiktų ir investuotojams. Juk kuo greičiau kompanija pradės uždirbti pinigus, tuo mažesnė rizika, kad teks tąsytis „nerandant išėjimo“.
Nauja paslauga vietiniams rizikos kapitalo fondams
Atsižvelgdama į poreikį, kompanija UAB „IAM consultants“ pradėjo teikti intelektinės nuosavybės audito ir investuotojų konsultavimo paslaugas. Šis specializuotas paslaugų paketas yra skirtas investuotojams, kurie nori sužinoti daugiau apie kompanijos, į kurią investuojama, intelektinį potencialą ir faktinę IN apsaugos situaciją.
Ne visi išduodami patentai yra stiprūs ir lengvai įgyvendinami tesine prasme, ne visos patentuotos technologijos turi potencialo virsti produktais ir ne visi produktai turi gerą komercinę perspektyvą. IAM konsultantai nagrinėja visus šiuos keturis aspektus – taip sudaromas paketas informacijos, kuris tampa geru pagrindu investiciniams sprendimams priimti.
