Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino kompensacijų autoriams ir atlikėjams už privačias audiovizualines kopijas tvarką, kuri tariamai turėtų užtikrinti „sotesnį“ autorių gyvenimą. Visiškai pritariame, kad autoriams už jų kūrybą privalo būti atlyginta, tačiau, mūsų įsitikinimu, vakar priimtas kompensavimo ir surinkimo mechanizmas neužtikrins tinkamo kompensavimo autoriams, bet ilgam įtvirtins pačios sistemos neskaidrumą.
Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino kompensacijų autoriams ir atlikėjams už privačias audiovizualines kopijas tvarką, kuri tariamai turėtų užtikrinti „sotesnį“ autorių gyvenimą. Visiškai pritariame, kad autoriams už jų kūrybą privalo būti atlyginta, tačiau, mūsų įsitikinimu, vakar priimtas kompensavimo ir surinkimo mechanizmas neužtikrins tinkamo kompensavimo autoriams, bet ilgam įtvirtins pačios sistemos neskaidrumą.
Kadangi ATGT įstatymo 20 str. 6 d. reglamentuoja, kad Vyriausybės tvarka turi būti suderinta su mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis, todėl viso teisės akto rengimo proceso metu teikėme savo pasiūlymus ir siekėme konstruktyvaus dialogo su projekto rengėjais.
Visų pirma, ydingas yra pats įstatymas, įteisinantis pasenusį autorių teisių sistemos modelį bei įtraukiantis visą sąrašą įrangos ir laikmenų, kurias reikia apmokestinti. Įstatymo priėmimo procesas vykdomas gerokai lėčiau nei vyksta technologinė pažanga. Autorinis turinys šiandien keliasi į debesų kompiuteriją ir greit nebebus siejamas nei su laikmena, nei su kompiuteriniu įrenginiu. Kaip tuomet teisiškai bus pagrįstas toks įrangos ir laikmenų apmokestinimas? Svarbiausia yra tai, kad įtvirtinta sistema yra visiškai nesuderinama su naujais skaitmeninio turinio platinimo verslo modeliais.
Antra, patvirtintoje tvarkoje nėra tinkamai reglamentuota laikmenas bei įrangą profesinėms reikmėms įsigyjančių pirkėjų autorių mokesčių susigrąžinimo tvarka. Vartotojai, įsigydami laikmenas profesinėms reikmėms ne iš didmenininkų (o dažniausiai taip ir perkama), nežinos, kokią dalį sumos sudaro minėtasis mokestis, nes tai nebus minima apskaitos dokumentuose. Dėl šios priežasties pirkėjai nebus informuoti ne tik apie galimybę susigrąžinti mokestį, bet ir apie jo dydį. Manome, kad tokios nuostatos pažeidžia vartotojų – ir piliečių, ir verslo subjektų – teises.
Pažymėtina ir tai, kad net ir pati asociacija grąžindama kompensacinį atlyginimą ne visais atvejais galės nustatyti, ar mokestis už atitinkamą laikmeną ar įrangą buvo tikrai sumokėtas. Dėl tokio reglamentavimo galimos situacijos, kuomet asociacija patirs nuostolius ir tuos nuostolius dengs ne kieno nors kito, bet greičiausiai autorių ir atlikėjų sąskaita.
Skaitmeninėje rinkoje vyksta svarbūs technologiniai pokyčiai bei jų veikiamų verslo ir valdymo procesų transformacijos. Prognozuojama, kad debesų kompiuterijos naudojimas skaitmeniniame turinyje ir paslaugose iki 2015 m. išaugs net 4 kartus. Tai supranta ir kai kurie politikai bei jų Vyriausybės. Pavyzdžiui, Suomijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministras praėjusią savaitę teigė, kad įrangos apmokestinimu paremta autorių kompensavimo sistema, kuri kažkada buvo sukurta analoginiam pasauliui, yra laikina, ir kvietė Europos Komisiją imtis ryžtingų veiksmų teikiant pasiūlymus dėl naujos lincenzijavimo sprendimais pagrįstos sistemos įgyvendinimo. Ministras ragino pašalinti kliūtis ir barjerus vieningai skaitmeninei rinkai funkcionuoti.
Mūsų Vyriausybė, priimdama nutarimą, įsipareigojo po tam tikro laiko atlikti visos kompensavimo sistemos vertinimą. Tuomet bus galima tinkamai įvertinti jos kuriamą naudą bei sukeliamas pasekmes. Manome, kad ir dėl to, ir dėl Europos teisės šioje srityje pokyčių, Lietuva dar ne kartą bus priversta grįžti prie šio klausimo sprendimo ir ieškoti šiuolaikiškų būdų užtikrinti, kad autoriams už jų kūrinių panaudojimą būtų teisingai ir efektyviai atlyginama.
