Kol nėra patvirtintas aprašas, kaip bus renkami mokesčiai už įvairias laikmenas, pardavėjai skaičiuoja, jog asmeniniai kompiuteriai turėtų brangti 20 litų, USB laikmenos – iki 30 proc., taip pat didėtų mobiliųjų telefonų, grotuvų ir kitos technikos kainos, o verslui susidarys papildomos administracinės išlaidos mokant mokesčius, prastės jų konkurencingumas. Kultūros ministerija pripažįsta, kad tvarka nėra tobula, tačiau mokestis yra reikalingas ir turi būti mokamas kas mėnesį.
Kol nėra patvirtintas aprašas, kaip bus renkami mokesčiai už įvairias laikmenas, pardavėjai skaičiuoja, jog asmeniniai kompiuteriai turėtų brangti 20 litų, USB laikmenos – iki 30 proc., taip pat didėtų mobiliųjų telefonų, grotuvų ir kitos technikos kainos, o verslui susidarys papildomos administracinės išlaidos mokant mokesčius, prastės jų konkurencingumas. Kultūros ministerija pripažįsta, kad tvarka nėra tobula, tačiau mokestis yra reikalingas ir turi būti mokamas kas mėnesį.
„Mes šiuo metu apmokestiname Lietuvos įmones mokesčiu, kuris neegzistuoja Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje jis yra šešis – septynis kartus mažesnis. Tai suteikia sąlygas užsienio kompanijoms eiti į Lietuvos rinką ir nesąžiningomis sąlygomis konkuruoti. Nes jeigu tos pačios prekės, t. y. laikmenos, būtų parduodamos iš užsienio įmonės Lietuvos teritorijoje galutiniam vartotojui, tokiu atveju šitas mokestis nėra mokamas ir konkurencinėje kovoje lietuviškos įmonės yra pasmerktos“, – piktinosi didmeninės prekybos laikmenomis bendrovės „ABC data Lietuva“ vadovas Raimundas Byčius.
Pasak jo, kol kas įmonės Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu nustatytų mokesčių nemoka, nes Vyriausybė nėra patvirtinusi aprašo, kaip šis mokestis bus renkamas, paskirstomas, mokamas ir grąžinamas.
Numatyta, kad didžioji dalis mokesčių bus surenkama iš vartotojų, kurie asmeniniais tikslais įrašo autorių kūrinius, tačiau neįgalūs asmenys, nepriklausomai nuo jų darbingumo lygio, šį mokestį atgaus, neribojama, kiek laikmenų neįgalieji gali įsigyti. Mokestį turėtų atgauti ir verslo subjektai, kurie laikmenas naudoja darbinei veiklai. „Mes turime tokią situaciją, kai yra įšaldoma krūva verslo lėšų ir kažkada jos, sudėtingais kriterijais vadovaujantis, galbūt yra sugrąžinamos, – sako „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos narys ir advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatas Mindaugas Kiškis. – Pagal tuos duomenis, kuriuos pateikė Kultūros ministerija, šiai dienai našta verslui yra drastiška, pirmąjį mėnesį verslo sąnaudos įgyvendinant šitą Vyriausybės nutarimą, šitą mokestį, būtų apie 14 tūkst. litų, o po to kiekvieną mėnesį po 13 tūkst. litų kiekvienai įmonei.“
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. informacinių technologijų įmonių, kurios savo veikloje naudoja laikmenas.
„Verslas pinigus susigrąžina tikrai ne visais atvejais. Yra numatytas profesinių veiklų sąrašas, pagal kurį tas lėšas bus galima susigrąžinti. Tai daugiausiai liečia išvežančius laikmenas eksportuojančius subjektus. Aš nemanau, kad administracinė našta galėtų būti reikšminga šiuo atveju, tą dabar sunku yra identifikuoti. Atlikome preliminarias apklausas, tyrimus ir įsipareigojo Kultūros ministerija organizuoti pilotinį tyrimą, kokia yra ta reali našta. Jeigu našta yra reikšminga, bus daromos nutarimo pataisos. Aš tokiam ankstyvam nerimui nematyčiau priežasties“, – sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak jo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimai, kad šio mokesčio administravimo našta gali siekti apie 0,5 mlrd. litų yra skuboti ir nepatikrinti.
Siūlo mokėti kartą per metus
Verslininkai skaičiuoja, kad išlaidos administruojant šį mokestį būtų kur kas mažesnės jei jį būtų galima mokėti kartą per metus, kaip, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestį.
„Mes susiduriame su situacija, kai mokesčių našta viršija turbūt dešimt kartų paties to mokesčio naudą. Tiek, kiek kainuos tą mokestį administruoti verslui, kainuos praktiškai dešimt kartų daugiau negu bus surenkama menininkams. Akivaizdu, kad toks mokestis yra absurdiškas ir turėtų būti visiškai kitaip realizuojamas, nei siūloma Vyriausybės tvarkoje“, – dėstė M. Kiškis.
Jis siūlė, kad jei autoriai atlyginimą iš šio mokesčio turėtų gauti kartą per metus, būtų sąžininga ir įmonėms leisti šį mokestį mokėti kartą per metus. „Jeigu jis būtų mokamas vieną kartą per metus, našta yra žymiai mažesnė, nes vieną kartą per metus reikia jį paskaičiuoti“, – sako M. Kiškis.
Tačiau kultūros ministras yra kitos nuomonės: „mūsų teisininkai, specialistai, matydami, kad yra kompensuojama neįgaliesiems asmenims ir žmonėms, kurie tas laikmenas išveža, jie grindžia, kad pats mechanizmas, pati tvarka diktuoja, kad turėtų būti mokama visus metus“.
Derybos tęsiasi
Vyriausybei neapsisprendus, kokia tvarka bus vadovaujamasi skaičiuojant mokesčius už audiovizualines laikmenas, Lietuvos informacinių technologijų (IT) įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ vadovas piktinasi, kad verslas lieka nežinioje.
„Iki susitarimo, kaip dalinsime pinigus buvo neprieita, svarbiausia buvo susitarta, kad juos tikrai reikės mokėti, o kaip paskui dalins – viską nuspręs Kultūros ministerija“, – sakė „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas.
Pasak jo, kol kas lieka neaišku, kaip verslas turės surinkti mokesčius už laikmenas ir kaip juos susigrąžins – esą mokestį verslininkai turės mokėti kas mėnesį, žadamas ir nuolatinis mokesčio susigrąžinimo procesas, tačiau kaip tai veiks praktikoje lieka neaišku.
„Klausimas kaip įgalieji, neįgalieji, įsigiję tą laikmeną, žinos, į kokią pinigų sumą jie gali pretenduoti, jeigu atskira eilute ta pinigų suma sąskaitoje ar čekyje nebus išskirta?“, – piktinosi V. Vitkauskas, tikinantis, kad lieka neaišku, kada ši suma galėtų būti išskiriama pirkimo dokumentuose.
V. Vitkauskas prognozuoja, kad patvirtinus mokesčių surinkimo tvarką ir padidėjus gaminių kainoms, žmonės ims aktyviau laikmenas, kompiuterius ir kitas priemones pirkti internetu, o dėl to mažės vietos verslo pajamos ir mokesčiai į biudžetą. Įstatyme numatyta, kad autorių teisių savininkai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, šias lėšas turėtų paskirstyti autoriams atstovaujančios organizacijos. Šiuo metu Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) atstovauja užsienio autorių teisėms Lietuvoje ir Lietuvos autorių teisėms užsienyje, o LATGA-A veikla nepatenkinti muzikos kūrėjai įsteigė naują agentūrą „Nata“. Lietuvos gretutinių teisių asociacija (Agata) vienija autorius ir atlikėjus bei rūpinasi jų teisių įgyvendinimu Lietuvoje.
AGATA ir kultūros ministerija piktinasi
Netrukus po straipsnio publikavimo redakciją pasiekė Kultūros ministerijos ir asociacijos AGATA laiškai, kuriuose tvirtinama, kad prekybininkų ir „Infobalt“ asociacijos piktinimasis yra nepagrįstas, manipuliuojama nepatikrintais duomenimis. Asociacijos AGATA vadovė Agnė Masalskytė piktinosi: „Štai interneto parduotuvėje „Pigu.lt“ paklausiausios 2–4 GB atmintinės su USB jungtimi kainuoja nuo 18,18 lito iki 27 litų. Paskaičiuokime: kompensacija autoriams ir atlikėjams už šią laikmeną sudaro 2 litus. Negi tai astronominė kaina, kaip bando įteigti kompiuterinės įrangos pardavėjai ir gamintojai?“
AGATA direktorė sutiko, kad kompiuteriai gali brangti 20 litų, kaip numato nuo kovo 1-osios įsigaliojęs pataisytas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. „Bet paskaičiuokite, kiek kainuoja pats kompiuteris – už tūkstantį litų gali įsigyti tik paprasčiausią. Aš pati už savo kompiuterį mokėjau 2 tūkst. litų. Ar dvidešimt litų nuo šio daikto muzikos kūrėjams atskaičiuojamų litų – tai nepakeliama finansinė našta?“ – stebėjosi įrangos gamintojų ir importuotojų pareiškimais asociacijos AGATA vadovė.
A. Masalskytės teigimu, verslininkų nurodomos iki 14 tūkst. litų išaugsiančios sąnaudos už kompensacijas autoriams ir atlikėjams yra arba nepamatuotos, arba klaidingai apskaičiuotos. „Pagal Kultūros ministerijos įvertinimą, kompiuterių ir įrenginių pardavėjams Vyriausybės nutarimo vykdymas papildomai kainuos apie 400 litų per mėnesį“, – teigė atlikėjams ir fonogramų gamintojams atstovaujančios asociacijos vadovė.
Kultūros ministerija savo pranešime teigė, kad posėdyje dalyvavę asociacijos „Infobalt“ atstovai po posėdžio pateikė klaidinančią informaciją žiniasklaidai apie Vyriausybės nutarimo projekto nuostatas ir posėdyje aptartus klausimus: asociacijos „Infobalt“ vadovo V. Vitkausko žodžiai: „Iki susitarimo, kaip dalinsime pinigus, nebuvo prieita. Buvo susitarta, kad juos tikrai reikia mokėti. O kaip jau dalins – tai nuspręs Kultūros ministerija. Šitas klausimas liko atviras“, neatitinka tikrovės. Kultūros ministerija pareiškia, kad tokiais pasisakymais klaidinama visuomenė. Kompensacinio atlyginimo paskirstymo proporcijos numatytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje. Įstatymas numato, kad surinktas kompensacinis atlyginimas už garso laikmenas ir įrenginius dalinamas: 1/3 – autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams. Už audiovizualines laikmenas ir įrenginius: 1/3 – autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 filmų gamintojams. Todėl nei Kultūros ministerijai, nei Vyriausybei nesuteikta teisė poįstatyminiuose aktuose numatyti kitaip. Todėl Vyriausybės pasitarimas nesprendė atlyginimo padalinimo klausimo.
Kompensacinių atlyginimų administravimo kaštus nustatys ne viena centralizuotai atlyginimus surenkanti asociacija, o derybų būdu juos nustatys visos Lietuvoje veikiančios kolektyvinio administravimo asociacijos, prižiūrimos Kultūros ministerijos. Administravimo kaštų suderinimo protokolas bus pateiktas Kultūros ministerijai. Faktinės administravimo išlaidos negalės būti padidintos daugiau kaip 10 proc., skaičiuojant nuo preliminariai suderintos administravimo išlaidų sumos, rašoma ministerijos pranešime.
Siekiant užtikrinti aiškų ir paprastą atlyginimo grąžinimo mechanizmą, pateikiama prašymo grąžinti kompensacinį atlyginimą forma. Prašymą asmenys galės pateikti ir elektroniniu būdu. Todėl Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad asociacijos „Infobalt“ vadovo išsakyti samprotavimai, kad „visiškai neaišku“, kaip bus grąžinamas kompensacinis atlyginimas, yra nepagrįsti ir klaidinantys.
