ACTA galbūt nėra prastas sprendimas, tačiau reikia mokėti jį parduoti visuomenei, Seime surengtoje diskusijoje „ACTA sutartis: privalumai ir trūkumai“ kalbėjo rinkodaros ir ryšių su visuomene agentūros „PRaction“ direktorius Mindaugas Voldemaras. Anot jo, pagrindinis ACTA tikslas yra užtikrinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir vartojimą.
Nesutarimai dėl pagrindinės problemos
Pranešėjas pabrėžė, kad didžiausias nesutarimas kilo dėl to, kad nebuvo iškelta pagrindinė problema ir nebuvo nuosekliai bandoma ją spręsti. „Buvo pateikta begalė problemų, jų kriterijų ir sprendimų, dėl to kilo sąmyšis ir buvo pasiektos paliaubos“, – tvirtino M. Voldemaras.
Pasak jo, pagrindinė problemos priežastis yra ta, kad klasikinis intelektinės nuosavybės modelis yra pagrįstas fizine nuosavybės forma (CD, plokštelės ir pan.). „Pats autorius neturi galimybių įrašyti ir platinti savo kūrinių ir dėl to atsirado nauja industrija. Tarpininkai nepalaiko virtualių platinimo formų. Iki šiol nėra patogios platformos, kuri užtikrintų efektyvų platinimą ir apmokėjimą už vartojimą“, – toliau priežastis vardijo M. Voldemaras.
Dėl šių priežasčių vartotojai naudojasi intelektine nuosavybe nemokėdami autoriams, kartu mažėja pardavimai, mažėja autorių noras kurti, ir galiausiai prastėja ES gyvenimo kokybė.
„Problema, kodėl nėra užtikrinamas intelektinės nuosavybės vartojimas ir kūrimas, kyla todėl, kad viskas yra paremta fizinėmis laikmenomis“, – aiškino „PRaction“ direktorius.
Pranešėjas pasiūlė keletą sprendimo kriterijų. Anot jo, problemą spręsti padėtų teisingos kainos vartotojui užtikrinimas, teisingo atlygio autoriams nustatymas, supaprastintas paslaugų tiekimas, skaidrus ir aiškiai apskaitomas intelektinių paslaugų tiekimas, kuris taip pat turėtų būti priimtinas absoliučiai daugumai vartotojų ir kūrėjų.
Piratavimas stabdo ekonomikos augimą
Diskusijos metu Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus vedėjas Donatas Tamulaitis teigė, kad derybos dėl ACTA buvo pradėtos siekiant užtikrinti ES interesus mažinti piratavimo mastus ir dėl to patiriamus milijoninius nuostolius.
„Neteisėtas intelektinės nuosavybės panaudojimas išstumia ES iš vidaus rinkos bei trečiųjų šalių rinkų, – aiškino D. Tamulaitis. – Piratavimas stabdo ES ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, daugėja bedarbių skaičius.“
Buvo paskaičiuota, kad 2008 metais ES kūrybinė industrija dėl piratavimo neteko 82 mlrd. eurų, arba 7 proc. viso ES BVP. Šioje srityje veikiančios įmonės dėl to prarado 10 mlrd. eurų pajamų.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo, kova su piratinės įrangos sklaida yra svarbi ir patiems vartotojams, kadangi pastarieji galės rinktis saugų ir patikimą produktą. „Klastojimas neša naudą nusikaltėlių tinklams ir dar labiau juos stiprina“, – tvirtino D. Tamulaitis.
Jo manymu, Lietuvai siekiant pritraukti užsienio investicijas labai svarbu užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir neleisti, kad šalyje sukurti produktai nelegaliai patektų į trečiąsias rinkas.
Seime vykusioje diskusijoje dalyvavęs „Teo LT“ Korporatyvinio administravimo ir teisės reikalų skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Paulius Pakutinskas siūlė geriau įvertinti ar ACTA atveju buvo tinkamai įvertinti visų šalių interesai. „Kuriant ACTA klaida galbūt buvo ta, kad nebuvo išklausyta kita pusė, kuri dabar garsiausiai protestuoja“, – teigė jis.
Trūksta tinkamos platformos
Diskusijos metu pranešėjai sutarė, kad piratavimo problemą apsunkina tai, kad šiuo metu Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse nėra tinkamų platformų, kuriose autoriai galėtų viešinti savo kūrinius ir gauti atlygį už kiekvieną jų panaudojimą.
„Šiandieninė technologinė pažanga leidžia apskaityti suvartojimą vartotojo taške, o anksčiau galutinis apskaitos taškas buvo parduotuvė, – tvirtino „PRaction“ direktorius M. Voldemaras. – Dabar autoriai neturi jokios informacijos apie savo vartotojus, o turint tokią informaciją galėtų pagerėti net ir pats turinys.“
Jam pritarė ir P. Pakutinskas, kuris tvirtino, kad šiuo metu galimybės kurti tokias platformas Lietuvoje yra, tačiau šis potencialas nėra iki galo išnaudojamas. „Technologinės galimybės yra, tačiau reikia gauti autorių sutikimą kurti konkrečią platformą, – teigė jis.