Gegužės 31 d. pirmą kartą Lietuvoje rengiamos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ išvakarėse verslo įmonių ir valstybės institucijų atstovai pripažino, kad mūsų šalyje yra sukurtos visos technologinės ir teisinės sąlygos dirbti lanksčiuoju būdu. Nors daugiau nei 86 proc. darbuotojų norėtų dirbti lanksčiai, kol kas didžioji įmonių ir organizacijų dalis nesiryžta pereiti prie lanksčiojo darbo organizavimo. 
Gegužės 31 d. pirmą kartą Lietuvoje rengiamos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ išvakarėse verslo įmonių ir valstybės institucijų atstovai pripažino, kad mūsų šalyje yra sukurtos visos technologinės ir teisinės sąlygos dirbti lanksčiuoju būdu. Nors daugiau nei 86 proc. darbuotojų norėtų dirbti lanksčiai, kol kas didžioji įmonių ir organizacijų dalis nesiryžta pereiti prie lanksčiojo darbo organizavimo. Siekdama pademonstruoti jo privalumus, gegužės 31 d. bendrovė TEO suteiks galimybę Lietuvos gyventojams internetu „ZEBRA belaidis“ naudotis nemokamai.
Lietuva dirbti lanksčiai yra pasirengusi tiek technologiškai, tiek teisiškai
„Lietuvos bendrovės ir darbuotojai turi visus įrankius, reikalingus dirbti lanksčiai. Keletą metų Lietuvoje fiksuojami interneto greičio rekordai, absoliuti dauguma lietuvių kompiuterių yra prijungti prie pasaulinio tinklo, o lankstųjį darbo stilių užtikrinantys debesijos sprendimai prieinami kiekvienam. Aktyvus šių technologijų naudojimas versle ir viešajame sektoriuje gerina darbo produktyvumą ir įgalina darbuotojus efektyviau siekti rezultato“, – sakė Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keletą kartų inicijavo darbo santykius reglamentuojančių įstatymų pataisas, suteikiančias įmonėms ir darbuotojams daugiau galimybių dirbti lanksčiuoju būdu. Be to, buvo įteisintas nuotolinis darbas, įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia lanksčiau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį ir darbuotojo sutikimu skirti viršvalandžius.
„Yra ir įstatymai, ir technologijos, neretai trūksta tik drąsos keisti organizacijų darbo stilių taip, kad būtų patogu darbuotojams ir jų šeimoms, ir darbo našumas išliktų aukštas. Tikiuosi, šios dienos iniciatyva paskatins labiau atkreipti dėmesį į šiuolaikines galimybes“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.
Lankstusis darbo stilius sparčiai plinta pasaulyje
Prieš keletą savaičių bendrovės „Microsoft“ atlikti tyrimai Baltijos šalyse parodė, kad įmonių specialistai noriai išnaudoja technologines naujoves savo darbo kokybei gerinti. 74 proc. darbuotojų darbo reikalais panaudoja išmaniuosius telefonus, juose taip pat saugo 26 proc. su darbu susijusių dokumentų. 36 proc. darbo dokumentų darbuotojai saugo „debesyje“, o namų kompiuteriuose saugoma apie 40 proc. dokumentų. Be to, net 3 iš 5 darbuotojų mano, kad efektyviam darbui jiems nereikia būti įmonės biure.
Lanksčiojo darbo stiliaus srityje nuo darbuotojų neatsilieka ir darbdaviai. Naujausių tyrimų duomenimis, daugiau nei 65 proc. bendrovių iš „Fortune 100“ sąrašo naudoja planšetinius kompiuterius. Be to, didžioji dauguma – net 84 proc. – įmonių turi nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų. Prognozuojama, kad iki 2013 metų visame pasaulyje lanksčiai dirbančių darbuotojų skaičius pasieks 1,2 mlrd.
Darbo rinką keičia nauja „išmaniųjų“ darbuotojų karta
Prognozuojama, kad jau iki šių metų pabaigos vienas iš keturių darbuotojų pasaulyje bus išmaniųjų įrenginių ir interneto vartotojų kartos atstovas. Jau netrukus bendrovės, norinčios išnaudoti naujosios darbuotojų kartos privalumus ir išlikti patraukliais darbdaviais, turės keisti savo darbo organizavimą.
Tyrimai rodo, kad „išmaniosios“ kartos atstovai pokalbių programose praleidžia net 34 val. per savaitę ir yra labai imlūs technologinėms naujovėms. Prognozuojama, kad iki 2025 metų jau kas trečias darbuotojas iš bendrovės reikalaus naujausių informacinių technologijų ir galimybės dirbti lanksčiai. Kaip minėjo K. Kaikaris, interneto spartos didėjimas, informacinių technologijų ir debesijos sprendimų plėtra sukuria naujas sąlygas globalioje darbo rinkoje. Įmonėms renkantis darbuotojus, profesionalų pasirinkimo neberibos fizinė jo buvimo vieta, o dėl darbo vietų vis aktyviau konkuruos skirtingose pasaulio kampeliuose gyvenantys specialistai.
Lietuvoje taip pat pastebima tendencija, kad pereiti prie lankstesnio darbo stiliaus bendroves skatina ne vadovai, o darbuotojai. Pasak Žinių ekonomikos forumo direktoriaus Edgaro Leichterio, pranašumą turės efektyviausiai informacinės technologijas išnaudojančios įmonės. Esant dabartinėms galimybėms mažinti išlaidas ir dalį darbų atlikti nuotoliniu ar mobiliuoju būdu, laimės geriausiai šiuos privalumus išnaudojančios bendrovės.
Lietuvoje „lanksčiai“ dirbti pirmoji pradėjo telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“
Lietuvoje nuotolinio darbo galimybę, atsižvelgdama į savo darbuotojų nuomonę, pirmoji pradėjo taikyti ir teisiškai įtvirtino telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“. Kaip teigė „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė, lankstusis darbo stilius panaudojant mobiliąsias technologijas stiprina įmonės patrauklumą aukščiausią kompetenciją turintiems darbuotojams.
„Suteikdami savo darbuotojams galimybes dirbti lanksčiai, mes skatiname asmeninę darbuotojų atsakomybę siekiant tikslų, laisvę pasirinkti, kur ir kada atlikti savo užduotis, ir platesnes galimybes derinti darbo ir šeimos interesus, – sakė Ž. Valeišienė. – Juo labiau kad mobilusis internetas ir išmanieji įrenginiai leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas. Šiuo metu įmonės gebėjimas nustatyti konkrečius tikslus ir suteikti darbuotojams geriausias galimybes jų pasiekti tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių įmonės kaip darbdavio konkurencinį pranašumą.“
Pasak „Omnitel“ personalo vadovės, nuotolinio darbo galimybė ne tik atitinka darbuotojų lūkesčius, bet ir sumažina valstybės naštą, pavyzdžiui, išmokas ligos atveju.
Vis didesnį verslo įmonių ir valstybinių organizacijų domėjimąsi lankstųjį darbo stilių užtikrinančiais sprendimais pažymi ir bendrovė „Blue Bridge“. Pasak įmonės vadovo Daliaus Butkaus, nuotoliniu būdu darbuotojams saugiai dirbti su įmonės informacija leidžia virtuali darbo vieta, paremta debesų kompiuterijos technologijomis.
„Jaučiame didelį susidomėjimą virtualios darbo vietos paslauga tiek iš verslo įmonių, tiek iš valstybinių organizacijų, tačiau tai dar tik pradžia – nedidelė dalis jau naudojasi paslauga, o kiti dar svarsto apie tokią galimybę. Šis sprendimas leidžia lanksčiai organizuoti savo veiklą – norimu metu dirbti iš pasirinktos vietos, kurioje veikia interneto ryšys ir naudoti išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ar nešiojamą kompiuterį. Įmonės gali būti ramios dėl informacijos saugumo – duomenys saugomi duomenų centre, o pats sprendimas yra visiškai paruoštas naudojimui ir gali būti pateiktas įmonei per kelias minutes“, – teigė D. Butkus.
„Lanksčiojo darbo stiliaus dieną“ – lankstusis darbas ir nemokamas belaidis internetas
Gegužės 31 d. daugelyje Europos šalių vyksiančios „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tikslas – plačiau supažindinti intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius su galimybėmis lanksčiai organizuoti veiklą. Gerai išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos suteikia darbuotojams galimybes nepriklausomai nuo buvimo vietos dirbti, dalyvauti susitikimuose, tęsti komandinį darbą, operatyviai priimti sprendimus. Visos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ metu telekomunikacijų bendrovė TEO suteiks galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3500 viešųjų erdvių visoje Lietuvoje. Nemokamo prisijungimo duomenys: prisijungimo vardas: dirbu, o slaptažodis – efektyviai. Tikslų šių erdvių sąrašą galima rasti tinklalapyje http://internetas.zebra.lt/node/61.
