„Eurobarometro“ duomenimis, 74 % europiečių laiko asmeninių duomenų viešinimą internete neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Asmeninę informaciją internete pateikiame sąmoningai (pavyzdžiui, registruodamiesi socialiniuose tinkluose ar pirkdami elektroninėse parduotuvėse) ir nesąmoningai (mūsų veiklą galima sekti pagal kreditinių kortelių naudojimą ar aplankytus tinklapius). Tačiau ar visada suprantame, kiek ir kokios informacijos apie save atskleidžiame ir kada jau turėtume susirūpinti?
Kas yra asmeninė informacija?
Pirmas klausimas, kylantis apžvelgiant tyrimo rezultatus, – ką laikome asmenine informacija. Pasirodo, atsakymas į šį klausimą ne toks akivaizdus ir skirtingų tautybių žmonės pateikia skirtingus atsakymus. Pavyzdžiui, 84 % lenkų mano, kad vardas ir pavardė yra asmeninė informacija, tačiau ją tokia laiko tik 22 % suomių ir maltiečių. Vakarų Europos šalys labiau nei rytų Europa linkusios asmenine informacija laikyti nuotraukas.
Daugiausia europiečių (75 %) asmeniniais duomenimis laiko finansinę informaciją (uždarbį, banko duomenis, kredito kortelių ataskaitas). Antroje vietoje (74 %) – medicininė informacija, nedaug atsilieka paso ir tapatybės kortelės numeriai (73 %). Tik 46 % apklaustųjų asmenine informacija laiko savo vardą ir pavardę. Nors asmens duomenų viešinimas ir neramina europiečius, dauguma jų mano, kad to išvengti tiesiog neįmanoma, norint gauti tam tikras paslaugas. Tiesa, ne visi mato neigiamą duomenų viešinimo internete pusę: štai lietuviai apklausos duomenimis yra trečioje vietoje kaip tauta, kuri nemano, kad atkleisti asmeninius duomenis yra problema.
Ar skaitome privatumo politikos pranešimus?
Kiek kartų registruodamiesi interneto svetainėje gauname privatumo politikos pranešimus ir paspaudžiame sutinkantys su visais nustatymais? Vidutiniškai 65 % europiečių teigia privatumo politikos pranešimus skaitantys. Mes, lietuviai, pirmaujame kaip tauta, kuri dažniausiai ignoruoja privatumo politikos pranešimus interneto svetainėse. Dauguma paklaustųjų, kodėl neskaito šių pranešimų, teigė, kad jiems pakanka pamatyti, kad tinklapis turi privatumo politiką, ketvirtadalis mano, kad bet kuriuo atveju yra saugomi įstatymų.
Apie 60 % europiečių sąmoningai saugo savo asmeninę informaciją internete: pateikia duomenis tik organizacijoms, kuriomis pasitiki, stengiasi atskleisti kiek galima mažiau asmeninių duomenų, tikrina, kokias saugumo priemones naudoja jų lankomi tinklapiai ar nustato savo naršykles taip, kad padidintų savo duomenų apsaugą. Tik apie 10 % europiečių teigė, kad per pastaruosius metus jų pažįstami ar šeimos nariai susidūrė su tapatybės pasisavinimu ar asmeninių duomenų vagystėmis internete, vos keli procentai tai patyrė asmeniškai. Vis dėlto tyrimo metu daroma išvada, kad didelei daliai europiečių dar trūksta žinių apie tai, kaip sąmoningai galime ir turime saugoti savo asmeninius duomenis internete.
Esame skaitmeninė karta?
Tyrimas rodo, kad daugiausiai susirūpinimo turėtų kelti jaunimas nuo 15 iki 24 metų. Esame vadinamoji skaitmeninė karta – gimusieji ir užaugusieji su skaitmeninėmis technologijomis, dauguma naudojamės jomis kasdien ir laikome jas svarbia savo gyvenimo dalimi. 94 % jaunimo Europoje naudojasi internetu ir nors ši amžiaus grupė nedažnai perka interneto parduotuvėse, net 84 % yra socialinių tinklų lankytojai. Tačiau būtent jaunimas dažniausiai neskaito privatumo politikos nustatymų, nurodo asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose vien todėl, kad tai smagu, ir visiškai pasitiki visomis organizacijomis ir institucijomis, kurios prašo pateikti asmens duomenis. Taip pat jaunimas lengvai linkęs dalintis asmeninais duomenimis tuomet, kai už tai siūlomos nemokamos paslaugos. Nors nepanašu, kad ši amžiaus grupė kreiptų dėmesį į duomenų saugumą, jie jaučiasi žinantys, kaip naudojama jų pateikiama informacija.
Galime piktintis, kad nesame tokie jau lengvatikiai ir kad socialiniai tinklai mums – tiesiog smagus laiko leidimo būdas, taigi nieko bloga, jei įkelsime ten savo nuotraukas ar pasidalinsime savo buvimo vieta. Tačiau trumpam stabtelkim... Kada paskutinį kartą tikrai skaitėme privatumo politikos nustatymus? Ar iš tiesų žinome, kaip ir kam mūsų nurodyti duomenys naudojami? Ar ne per daug lengvai dalinamės savo asmenine informacija internete?