Jei interneto naršyklėje įvedėte tinklalapio adresą, dar nereiškia, kad būtinai jį ir išvysite. Interneto tiekėjui panorėjus, vietoje ieškomos svetainės jums gali būti rodoma reklama. Įstatymai, pasirodo, to nedraudžia.
Interneto paslaugas kompanijoje „Cgates“ užsisakiusi vilnietė Asta nustebo, kai vietoje norimo aplankyti tinklalapio interneto naršyklėje išvydo savo paslaugų tiekėjo reklamą. Jai buvo siūloma sudalyvauti žaidime ir laimėti prabangų laikrodį. Ši reklama buvo nesusijusi su lankomu tinklalapiu – ji priverstinai aktyvuota vietoje svetainės.
„Surinkau man reikalingą adresą, o jie išmetė reklamą. Dar kartą suvedžiau adresą – vėl rodė reklamą. Jos neišjungė tol, kol paspaudžiau mygtuką „Tęsti naršymą“, – pasakojo Asta. – Aukščiausio lygio įžūlumas – jie gali sau leisti kišti savo brukalus.“
Įsivėlė klaida
„Cgates“ atstovas tikino, kad klientams aktuali informacija pranešama įvairiais būdais, tačiau tik tuomet, kai gaunamas jų sutikimas.
„Vienas tokių būdų yra minėta ekrano užsklanda prisijungus prie mūsų sistemos. Užsklandos rodomos tik tiems klientams, kurie yra patvirtinę pageidavimą jas matyti. Šiuo atveju, matyt, įsivėlė techninė klaida. Atsiprašome kliento už patirtus nepatogumus – kviečiame susisiekti su klientų aptarnavimo skyriumi ir sutarsime, kaip kompensuosime moralinę žalą“, – žadėjo „Cgates“ rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys.
Įstatymų nepažeidžia
Nepaisant to, vartotojų teisių sargai teigia, kad tokia reklama gali būti rodoma ir negavus kliento sutikimo. Reklamos įstatyme nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, el. paštu gali būti teikiama tik gavus vartotojo sutikimą ar prašymą. Reklaminių užsklandų interneto tinklalapiuose teisės aktai nedraudžia.
„Vertinant pateiktą atvejį nepageidaujamos reklamos atžvilgiu, jeigu atsirandančią reklamą yra galimybė išjungti, tai nelaikoma Reklamos įstatymo pažeidimu. Mat vartotojai į tam tikrą (šiuo atveju bendrovės „Cgates“) tinklalapį patenka patys suvesdami atitinkamo tinklalapio interneto adresą. Už tinklalapio turinio parengimą jie nemoka, o tik naudojasi nemokamai parengta informacija. Kitaip sakant, reklama neteikiama tiesiogiai vartotojui, išreiškus nesutikimą gauti reklamą“, – rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atsakyme.
Reklama gali klaidinti
Pagal Reklamos įstatymą, draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jei jis aiškiai išreiškė, kad nesutinka ją gauti. Kas yra tiesioginė reklama – nepaaiškinama, tačiau teisininkų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas teigė, kad tokios priverstinės reklamos turėtų būti galima atsisakyti.
„Šiuo atveju reklama gali būti laikoma tiesiogine, nes ji nukreipta į konkretų interneto naudotoją ir „Cgates“ klientą. Tad jei klientas pareikštų interneto tiekėjui, kad nenori gauti tokios reklamos, kompanija, mano nuomone, turėtų ją nutraukti“, – sakė A. Iškauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokia reklama gali būti laikoma klaidinančia dėl tam tikrų asociacijų bei pažeisti prekės ženklo savininko teises: „Juk vartotojas, įvedęs vieną interneto adresą, tarkime, 15min.lt, o gavęs „Cgates“ reklamą, gali klaidingai pamanyti, kad „15min“ ją palaiko, remia ar net inicijuoja.“
Situacija tampa dar painesnė, jei vartotojas bando užeiti į kito interneto tiekėjo (pavyzdžiui, TEO LT) svetainę, o jam pateikiama „Cgates“ reklama. Šiuo atveju, pasak A. Iškausko, galima svarstyti ir atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos klausimą.
Skirtingos taisyklės
Kas būtų, jei tokia priverstinė nepageidaujama reklama būtų naudojama visur? Pavyzdžiui, televizijoje – jungi norimą kanalą, o matai mokamos TV tiekėjo reklamą? Pasirodo, internete ir televizijoje žaidimo taisyklės skiriasi.
VVTAT aiškina, kad norėdamas rodyti reklamą vietoje įjungtos TV programos, mokamos televizijos tiekėjas turėtų gauti kliento sutikimą.
„Vartotojas turi mokėti tik už tas paslaugas, dėl kurių susitarta sutartyje. Jeigu susitarta, kad vartotojui bus teikiamos kabelinės televizijos ir reklamos paslaugos (pavyzdžiui, kai kuriose srityse naudojama praktika, kai vartotojas už tokį susitarimą mokės žymiai mažesnį abonentinį mokestį, ar visai jo nemokės), tokiu atveju reklama gali būti teikiama. Jeigu tokio susitarimo nėra, reklama negali būti teikiama“, – aiškina vartotojų teisių sergėtojai.