Bedarbių gretas papildys nepaklausių specialybių absolventai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas

32,9 tūkstančiai – tiek Lietuvoje registruotų jaunų bedarbių šiuo metu. 2011 m. pasiektą 32,9 proc. jaunimo nedarbo lygį bandyta mažinti, pasitelkiant ES struktūrinius fondus. Priemones, gerinančias jaunimo padėtį darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža vadina „aktyviomis“, tačiau registruotas jaunimo nedarbas šių metų kovą sumažėjo vos 0,8 proc. Visai netrukus – mokslo metams pasibaigus – bedarbių gretas vėl papildys absolventai su darbo rinkoje nepaklausiomis specialybėmis.

Abiturientai, o dažnai jau ir dešimtokai, patiria stresą, norėdami teisingai pasirinkti būsimą specialybę. Nedarbo problema išsispręstų, jei jaunimas rinktųsi perspektyvias specialybes. Tiesa, pastangas prognozuoti, kokios specialybės bus paklausios po kelerių metų, sparti technikos pažanga paverčia juokais. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus net minties apie išmanųjį telefoną nebuvo, o dabar jau ir jis kuria darbo vietas. Vis dėlto tinkamai pasirinkti specialybę įmanoma ir žiūrint į dabarties tendencijas.

2011 metais populiariausios studijų programos pagal pirmąjį pageidavimą buvo ekonomika, medicina, teisė. Jaunimas dažniausiai renkasi tas specialybes, kurių bedarbių gretos kasmet auga. 2012 metų balandžio mėnesio duomenimis, Lietuvos darbo biržoje buvo daugiausiai registruota teisės, socialinio darbo, ekonomikos studijų absolventų. Atrodytų paradoksali situacija, kad paklausių profesijų specialistų trūksta, o tų profesijų, su kuriomis sunkiau rasti darbą, studijos populiariausios.

Pinigai ir aplinkinių nuomonė – tai du neteisingai taikomi specialybės pasirinkimo kriterijai, kurie gali nuvesti klystkeliais. Kaip tai įvyksta? Mažiau populiarios studijos galbūt kainuoja daugiau nei, pavyzdžiui, socialinių mokslų. Tačiau pastarųjų mokslų studijose yra didelė konkurencija, tad mokančiųjų procentas visuomet išlieka aukštas. Techninių, informacinių mokslų studentai, įstoję į mokamas vietas, paprastai nebemoka jau po pirmo ar antro semestro. Taigi, lygindami studijų kainas jaunuoliai dažnai gali lemtingai suklysti.

Jauni žmonės, atsižvelgdami į aplinkinių, paprastai tėvų, seserų ir brolių nuomonę, dažnai vadovaujasi „prestižo“ principu, kai ekonomisto ar vadovo profesija laikoma garbingesne, o techniškuosius mokslus esą renkasi „kvailesni“. Tai teisingas kriterijus, jeigu nebijoma likti išdidžiu bedarbiu. Kita vertus, visos įmonės turi savo specializacijas, o Lietuvoje jų vadovais dažnai tampa kelis karjeros laiptelius peršokę žmonės, kurie neturi patirties ir specialių, jų įmonėms reikiamų žinių.

Dar viena akivaizdi darbo rinkos tendencija – nemažai įmonių atleidžia daug žemesnio išsilavinimo techninių darbuotojų, nes dalis darbo procesų automatizuojami. Lietuvos darbo biržoje registruotos darbo vietos nekvalifikuotam darbui kovą sudarė vos 25,7 proc. Tačiau darbo rinkoje labai trūksta universitetinį išsilavinimą turinčių ir savarankiškai galinčių spręsti sudėtingas inžinerines problemas specialistų: mechanikų, elektronikų, transportininkų. Didelės pridėtinės vertės produktus gaminančių kūrybinių industrijų, logistikos studentai beveik visi dirba jau nuo antro kurso. Labai trūksta informatikos specialistų, tai akivaizdu net atsidarius Fundamentinių mokslų fakulteto internetinį puslapį: antrakursiai tiesiog graibstomi. Technomatematikos, matematikos, informacinių technologijų paslaugų valdymo, elektronikos specialistų išvis sunku rasti. Statybų specialistai taip pat labai paklausūs, bet jų kiek daugiau ir ruošiama.

Studentams svarbiausia yra įgyti fundamentinį išsilavinimą, o baigę bakalauro studijas šių specialybių studentai gali pasirinkti ekonomikos, vadybos ar kitą magistro studijų pakraipą. Tokių specialistų tikrai labai reikia. Dauguma universitetų dabar pasirinko tą tarsi lengvai atriekiamą rinkos dalį – socialinius mokslus. Tačiau baigusieji socialinių mokslų bakalaurą rinktis specializuotų fizinių ar techniškųjų mokslų magistrantūros studijų negali, nes neturi reikiamų pagrindų, o socialinių mokslų atstovų dabar yra tiesiog per daug.

Techninių specialybių studentams lengviau sekasi ir užsienyje. Amerikoje teko sutikti 26 savo buvusius studentus, kurie ten dirba po trejus–penkerius metus. Jie visi dirba pagal savo specialybes. Mūsų studentai, baigę transporto ir specialiųjų statinių studijas, projektuoja tiltus Prancūzijoje, Saudo Arabijoje, mūsų absolventai dirba gelžbetonio gamyklų vyriausiaisiais technologais. Apskritai paėmus, jie yra paklausūs visoje Europoje. To priežastys gana paprastos. Visų pirma, techniškųjų mokslų specialistus sunku paruošti, todėl jų konkurencija darbo rinkoje yra mažesnė. Antra, šioje srityje mažesnė ir konkurencija tarp imigrantų, nes šie dažniau atvyksta dirbti nekvalifikuotų darbų.