Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva gegužės 4 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.
Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau šeštus metus iš eilės. „Mokslui atsidėjęs jaunimas – sparčios mūsų šalies plėtros garantas. Jis užtikrins modernios ateities ekonomikos augimą ir visuomenės brandą, – teigė jaunuosius mokslų daktarus sveikinusi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Esame nedidelė šalis, todėl branginkime kiekvieną talentą. Visokeriopai skatinkime ir ugdykime jo pilietinę motyvaciją. Stiprią Lietuvą sukursime tik išsaugodami savo šalies intelektualines pajėgas.“
LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė pasidžiaugė, kad Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia tradicija. „Šie metai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai yra įsimintini – vasario dvidešimtą dieną atšventėme organizacijos steigimo dešimtmetį. Per šį laiką keitėsi sąjungos vadovai, taryba, nariai, buvo surengta daugybė įvairių renginių. Bet mūsų tikslai, mūsų siekiai – nepasikeitė – esame orientuoti į kokybę moksle ir siekiame, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio lygio mokslo elitu, – teigė V. Petrikaitė. – Geriausių disertacijų konkursas – tai tik viena šią gražią viziją padedančių įgyvendinti veiklų. Apdovanojimai vyksta jau šešerius metus ir konkursas ne tik tapo tradicinis ir žinomas tarp Lietuvos mokslininkų, bet ir mielai kasmet laukiamas.“
Nuo pat LJMS konkurso „Geriausios disertacijos“ pradžios šią idėją palaikantis DNB bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją. Šis prizas paskirtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto filologei dr. Laurai Laurušaitei už disertaciją „Baltų egzodo romanai: postkolonijinis žvilgsnis“. Konkurso nugalėtoju fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse tapo Vilniaus universiteto fizikas dr. Andrius Devižis, apgynęs disertaciją „Ultraspartus optinis krūvininkų dreifo zondavimas konjuguotųjų polimerų plėvelėse“. Ketvirtus metus iš eilės konkursą remianti telekomunikacijų bendrovė TEO, neabejinga mokslui ir švietimui, jam įsteigė 5000 litų premiją.
Trečius metu iš eilės įsteigta ir papildoma nominacija – geriausiai disertacijai aplinkosaugos tematika. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, dirbanti aplinkosaugos komitete, miškotyros mokslo daktarui Žydrūnui Preikšai už disertaciją „Kriptogamų įvairovė skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo senuose plačialapių ir mišriuose su plačialapiais medžiais miškuose“ įteikė 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.
Šiais metais rėmėjų būrį papildė UAB „Kardiolita“ – viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, palaikanti jaunųjų mokslininkų iniciatyvą.
Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai ekologijos ir aplinkotyros kryptyje disertaciją apsigynęs Nerijus Nika, biochemikas Kiril Lanevskij ir biologė Jurgita Šventoraitytė, filologė Eglė Kačkutė ir istorikas Vasilijus Safronovas. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai.
Pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2011 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo kovo 17 d. pirmojo atrankos etapo vertinimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt disertacijų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinkti patys geriausi, buvo sunkus uždavinys: vertintojai daugiau kaip mėnesį skaitė ir vertino individualiai, paskui visą dieną diskutavo bendrame komisijos posėdyje.
Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, kiti tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje. Nuo konkurso pradžios, per šešerius metus, labai išaugo vertintojų ratas – šiais metais disertacijas pirmame etape vertino daugiau nei penkiasdešimt vertintojų. Prie tokio gausaus būrio pamažu prisijungia ir ankstesnių metų nugalėtojai ir laureatai.
Teikti siūlymus galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Itin sunkus uždavinys teko antro etapo vertintojams, kurie turėjo atrinkti pačius geriausius darbus iš gana skirtingų tarpusavyje disertacijų. Ekspertai stebėjosi daugelio jų aukšta kokybe ir konkurencingumu su užsienio darbais.
Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais.