Pristatytas tyrimas „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“

Įvadas

Mokyklų tobulinimo programa – didžiausias Lietuvos bendrojo lavinimo investicinis projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 mln. litų, iš kurių per 100 mln. litų sudaro Pasaulio banko (PB) paskola, kuri bus pradėta grąžinti 2007, o baigta – 2019 m. Už pasiskolintus iš PB pinigus šalies mokykloms perkamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai, renovuojamos mokyklos, finansuojamos užsienio specialistų konsultacijos. Už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių lėšas finansuojamas įvairių metodikų bei mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas.

Mokyklų tobulinimo programos tikslas – pagerinti šalies 5–10 klasių mokinių pasiekimus modernizuojant bendrąjį lavinimą ir užtikrinant veiksmingą ir racionalų švietimui skirtų lėšų panaudojimą. Programos poveikį pajus visa bendrojo lavinimo sistema – keliama mokytojų kvalifikacija, diegiami nauji vadybos, mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tarp skirtingų mokyklų ir mokyklų bendruomenių grupių principai atsilieps švietimo stiprėjimui ir tobulėjimui.

Tyrimas „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“

2005 metų vasario 6 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyti tyrimo „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ rezultatai.

Tyrimą inicijavo LR Švietimo ir mokslo ministerija, o jį atliko nepriklausoma tyrėjų grupė, atstovaujanti dvi skirtingas šalies mokslo institucijas – Socialinių tyrimų laboratoriją (Kauno technologijos universitetas) ir Socialinių tyrimų centrą (Šiaulių universitetas). Mokslininkų grupei vadovavo didžiulę patirtį sociologinių tyrimų švietimo srityje turintis prof. habil. dr. Gediminas Merkys (KTU). Tyrimas buvo atliekamas 2005 m. pavasarį šešiose eksperimentinėse savivaldybėse, dalyvaujančiose Mokyklų tobulinimo programos (MTP) eksperimente. Tai – Klaipėdos miesto, Mažeikių, Pasvalio, Kauno, Varėnos ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti mokyklų tinklo pertvarkos socialinį poveikį (plačiąja prasme) šešiose Mokyklų tobulinimo programos eksperimente dalyvavusiose savivaldybėse.

Tyrimo „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ pristatyme dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas pabrėžė, jog svarbiausias mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus – švietimo prieinamumas ir kokybė. Tyrimo rezultatai puikiai įrodo, jog pradėtas mokyklų tinklo pertvarkos projektas sėkmingai įgyvendinamas savivaldybėse ir pasiekia svarbiausius užsibrėžtus tikslus. Ministro teigimu, nereikia sustoti pusiaukelėje, o tęsti pradėtus darbus, neskubėti uždaryti mokyklų, bet pertvarkyti jų tinklą racionaliai bei efektyviai.

Tyrimo „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ eigoje į mokyklų tinklo pertvarkos procesą ir socialines pasekmes bandyta pažvelgti visybiškai. Tam tikslui panaudoti įvairūs mokslinės informacijos šaltiniai ir skirtingi informacijos rinkimo būdai (tyrimo metodai). Tyrimo visumą sudarė atskiri moduliai, kurie gali būti traktuojami kaip sąlyginai savarankiški tyrimai:

1. Mokinių nuomonės tyrimas.
2. Mokyklų bendruomenių atstovų apklausa.
3. Ekspertų apklausa.
4. Mokinių vežiojimo būklės tyrimas.
5. Mokslinė vizitacija rajonų švietimo įstaigose.
6. Žinybinės švietimo statistikos duomenų analizė.

Tyrimo eigoje buvo išgauti moksliniai duomenys, kurie įrodo, dokumentuoja pozityvius socialinius ir edukacinius pasikeitimus, jau įvykusius ir tebevykstančius dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Tuo pat metu buvo konstatuota nemažai faktų, atskleidžiančių konkrečias tinklo pertvarkos procese kylančias problemas, nepalankias tendencijas. Sukaupta gausi ir įvairi tyrimo medžiaga, tyrimo ataskaitos rengėjų nuomone, turėtų pasitarnauti švietimo vadovams ir politikams, ieškant naujų neišnaudotų galimybių, moksliškai pagrindžiant ir vadybiškai tobulinant tinklo pertvarkos sprendimus, veiksminant pertvarką ir didinat jos socialinį rentabilumą.

Kas yra mokyklų tinklo pertvarka?

Mokyklų tinklo pertvarka – nelengvas mokyklų modernizavimo procesas, kuris buvo pradėtas įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programos (MTP) dėka. MTP komponento „Mokyklų tinklo pertvarka“ vienas iš įgyvendintų projektų – metodinių rekomendacijų parengimas ir įgyvendinimas šešiose pilotinėse savivaldybėse. Mokyklų tinklo pertvarka siekiama išdėstyti mokyklas taip, kad būtų užtikrintas priešmokyklinio ir bendrojo išsilavinimo prieinamumas vaikams ir suaugusiems.

Racionalus mokyklų tinklo optimizavimas padeda taupyti švietimui skiriamas biudžeto lėšas, garantuoja švietimo paslaugų įvairovę, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, kultūrinius bei demografinius pokyčius. Tai padeda sumažinti tuščiai finansuojamų vietų skaičių mokyklose, ypač kaime, bei pertvarkyti kaime gyvenančių bei specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimą taip, kad jie saugiai pasiektų mokyklas, esančias toliau nuo namų.

Kokie tyrimo rezultatai?

Masinė mokinių, keitusių dėl pertvarkos mokyklą arba tęsusių mokslą reorganizuotoje mokykloje, anoniminė apklausa parodė, kad žymiau geriau yra vertinama dabar lankoma mokykla, nei anksčiau lankyta mokykla. Šis faktas yra labai reikšmingas ir įtaigus moralinis argumentas už tinklo pertvarkos tęstinumą bei spartinimą.

Masinė anoniminė mokyklų bendruomenių atstovų apklausa atviro tipo klausimynu taip pat rodo, kad neretai mokyklose jau pavyksta sukurti prielaidas geresnei švietimo kokybei siekti.

Šiuo metu lankomos ir anksčiau lankytos mokyklos vertinimo vidurkiai. Mokinių, pakeitusių mokyklą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, nuomonė. N=478
(Spausti ant paveikslėlio)

Švietimo skyrių vadovai, savivaldybių politikai ir administratoriai MTP (Mokyklų tobulinimo programą) vertina labai palankiai; pabrėžiama ir materialinė investicijų nauda, ir naujų žinių bei kompetencijų įgijimas. MTP netiesiogiai paskatino savivaldybių politikus ir administratorius apskritai drąsiau investuoti į mokyklų, švietimo ir kultūros sektoriaus pastatų renovavimą bei plėtrą, paskatino aktyvumą ir lankstumą ieškoti įvairių finansavimo šaltinių.

Mokinių vežiojimo tyrimas 6 eksperimentinėse savivaldybėse iš esmės pakartoja anksčiau atliktus tyrimus. Visumoje mokinių vežiojimo mokykliniais geltonaisiais autobusiukais sistema veikia visai neblogai. Didžiosios daugumos mokinių kelionės trukmė neviršija nustatytų kritinių ribų. Besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas mokinių kelionė iki mokyklos neužtrunka ilgiau nei 0,5 val. (vidurkis – 17 min.), o besimokančių pagal vidurinio ugdymo programas moksleivių kelionės trukmė išsitenka 1 val. ribose. Visgi nedidelė dalis moksleivių apie 3–5 % į veikiančią vežiojimo sistemą neįsilieja ir patiria švietimo barjerus. Mokslininkų manymu, nemažai argumentų kalba už tai, kad tikslinga kurti ir plėtoti žinybinę, t. y.– specialiai švietimo reikmėms skirtą – mokinių vežiojimo sistemą. Čia turima galvoje mokyklinių ir geltonųjų autobusiukų sistema.

Naujai atsirandančiam savitam mokyklų tipui (pagrindinei mokyklai, kurioje mokosi daugiau nei 500 mokinių) reikia padėti atrasti savo identitetą, suvokti savo misiją, padėti išsiugdyti žmogiškuosius išteklius, nusistatyti naujus veiklos principus ir būdus. Svarbu, kad būtų nustatyti sėkmingai (ir nesėkmingai) veikiančios pagrindinės mokyklos vertinimo kriterijai.

Laimėjimai, pasiekimai, kurie atsirado arba bent jau pradeda reikštis dėl tinklo pertvarkos: tyrimo šešiose savivaldybėse rezultatai (N = 446)

* PROCENTINIS DAŽNIS SKAIČIUOTAS, ATSIŽVELGIANT Į GRUPĖS, KURIAI PRIKLAUSO KATEGORIJĄ PASIRINKĘS RESPONDENTAS, N DYDĮ: 1. 8–10 klasės mokinys 2. 11–12 klasės mokinys 3. 1–2 gimnazijos klasės mokinys 4. 3–4 gimnazijos klasės mokinys 5. Mokytojas, pedagogas 6. Mokinio tėvas / mama 7. Mokyklos administracijos vadovas
** Atsakiusiųjų į klausimą skaičius
(Spausti ant paveikslėlių)

Į tinklo pertvarką vietose neretai žiūrima redukuotai. Prioritetas teikiamas tik formalaus švietimo ir mokymo paslaugų plėtrai. Sąlyginai apleisti lieka vaikų ir jaunuolių socializacijos, prasmingo laisvalaikio ir profesinio rengimo klausimai. Pasigendama kompleksinio požiūrio į švietimo sistemą regione, kaip į vieningą visumą. Moderniam, kompleksiniam požiūriui į švietimą plėtotis trukdo tradicinis požiūris į švietimą iš esmės tik kaip į mokymą, taip pat žinybiškumas, pasireiškiantis tiek šalies, tiek savivaldybių lygmeniu.

Pasiūlymai tinklo pertvarkos tobulinimui: tyrimo šešiose savivaldybėse rezultatai (N=483)

(Spausti ant paveikslėlio)

Tyrimą atlikusių mokslininkų nuomone, svarbu tinklo pertvarką ne tik tęsti, bet ir tobulinti jos sprendimus, formuoti naujas strategines vizijas, atskaitos tašku laikant visų pirma ugdytinių interesus ir galimybes teikti kokybišką švietimą visiems už protingą kainą. Viena iš strateginių pertvarkos tobulinimo gairių ateičiai – pažvelgti į švietimą savivaldybėje, kaip į vieningą visumą, nutiesti kooperacijos ryšius tarp skirtingų žinybų ir kurti strategiškai vieningą darniai sąveikaujantį įvairaus tipo švietimo įstaigų tinklą. Mokyklinio amžiaus vaikus ugdanti švietimo sistema ir institucijos turėtų ateityje laipsniškai transformuotis į sistemą ir institucijas, kurios teiktų pačias įvairiausias švietimo paslaugas pačioms įvairiausioms gyventojų kategorijoms. Akivaizdu, kad mokyklų tinklo pertvarka turėtų ateityje peržengti formalaus nepilnamečių švietimo ribas. Iškyla būtinybė ateityje strategiškai tampriau susieti tinklo pertvarką su kitomis šalyje vykdomomis edukacinėmis ir socialinėmis reformos, programomis.

PAGRINDINIAI PASIŪLYMAI DĖL TINKLO PERTVARKOS TOBULINIMO