JAV federalinė komunikacijų komisija praėjusią savaitę nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant jai keliamus privatumo pažeidimus. Nenoras bendradarbiauti iškėlė klausimą, į kurį IT milžinė vengia atsakyti jau kelerius metus – kam reikėjo rinkti milijonų žmonių privačius duomenis.
JAV federalinė komunikacijų komisija (FCC) praėjusią savaitę nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant jai keliamus privatumo pažeidimus. Nenoras bendradarbiauti iškėlė klausimą, į kurį IT milžinė vengia atsakyti jau kelerius metus – kam reikėjo rinkti milijonų žmonių privačius duomenis.
„Google“ kaltinama dėl kelių pagrindinių priežasčių, susijusių su privatumo pažeidimais.
Bendrovės darbuotojai specialiai įrengtuose automobiliuose važinėdavo po pasaulio miestus ir darė nuotraukas internetinių žemėlapių programai „Street View“. Pirmiausia buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad kai kuriose nuotraukose matyti ne tik gatvės, bet ir tai, ką žmonės veikė pravažiuojant „Google“ automobiliui. Telegraph.co.uk paskelbtose juokingiausiose „Street View“ nuotraukose netrūksta ir kurioziškų vaizdų – užfiksuoti besišlapinantys, girti, rūkantys, nuogi ar su prostitutėmis besikalbantys žmonės. Kompromituojančios nuotraukos juose pavaizduotiems žmonėms nepatiko.
Įsivėlė per klaidą?
Pagrindinis „Google“ teikiamas kaltinimas – dėl privačių duomenų surinkimo belaidžiu ryšiu. Specialiai įrengtų bendrovės automobilių tikslas buvo ne tik fotografuoti gatves, bet ir rinkti informaciją apie belaidį ryšį, kad būtų patobulintos „Google“ paieškos programos. Į specialiai įrengtus automobilius pateko ne tik reikalinga informacija apie belaidį ryšį, bet ir galybė elektroninių laiškų, internetinių slaptažodžių bei kitų privačių duomenų.
Privatūs duomenys į viešumą nepateko ir nebuvo panaudoti, tačiau vis dar neatsakyta į klausimą, kodėl bendrovė juos rinko. Nors patys „Google“ atstovai aiškina, kad į programinę įrangą įtraukti kodą, kuris rinktų informaciją ne tik apie belaidį ryšį, bet ir privačius belaidžiu ryšiu siųstus duomenis buvo klaida, daugelis kritikų sunkiai supranta, kaip toks kodas galėjo būti įtrauktas per klaidą.
Iš pradžių „Google“ atstovai neigė, kad belaidžiu ryšiu buvo gauta kokių nors privačių duomenų. Kiek vėliau atskleidė, kad į specialius automobilius pateko tik kai kurių bylų – pavyzdžiui, elektroninių laiškų – fragmentai, o galiausiai pripažino, kad gavo pilnus el. laiškus, internetinius pokalbius ir gausybę kitų bylų.
Tik lašas jūroje
FCC pradėtame ir jau kuris laikas iš vietos sunkiai judančiame tyrime dėl neteisėto duomenų rinkimo vis dar yra daug neatsakytų klausimų ir neaišku, ar atsakymai kada nors bus gauti: FCC bylą nutraukė motyvuodama, kad trūksta įrodymų ar „Google“ pažeidė JAV Komunikacijos aktą.
Svarbiausias šios istorijos liudytojas – už projektą atsakingas „Google“ inžinierius – atsisakė suteikti duomenų apie projektą pasinaudodamas penktąja Jungtinių Valstijų teisių bilio pataisa neduoti prieš save parodymų. FCC pranešė, kad „Google“ atstovai pastaruosius keletą metų akivaizdžiai vengė bendradarbiauti – neatsakydavo į elektroninius laiškus ir kitas užklausas. Už tai praėjusią savaitę „Google“ buvo skirta 25 tūkst. dolerių (65 tūkst. litų) bauda. Tokio dydžio bauda bendrovei, kurios įplaukos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 10,65 mlrd. dolerių (28 mlrd. litų), – lašas jūroje. Kaip skelbė FCC, tokia suma į „Google“ biudžetą patenka vos per 18,5 sekundės.
Minėta byla nutraukta, tačiau privatumo šalininkai JAV sako, kad ji yra ne paskutinė. Elektroninio privatumo informacijos centro direktorius Marcas Rotenbergas dienraščiui „New York Times“ žadėjo kreiptis į teismą dėl to, kad „Google“ neva galėjo klausytis privačių žmonių telefoninių pokalbių.
Pasinaudojo vagys
Dar didesnė pasipiktinimo banga dėl „Google“ privatumo pažeidimų kilo Europoje.
Štai Didžiojoje Britanijoje neseniai piktintasi, kad „Google“ „Street View“ programai skirtos nuotraukos, kuriose matyti namų numeriai, buvo naudojamos kaip priemonė apsaugoti „Google“ internetines svetaines nuo kompiuterinių programų. Norintiesiems prisijungti arba užsiregistruoti „Google“ tinklalapiuose buvo išmetamos „Street View“ nuotraukos su namų numeriais. Žmonės turėjo įrašyti matomą namo numerį, kad būtų įsitikinta, jog jungiasi žmogus, o ne kompiuterinė programa. Britai labiausiai piktinosi, kad jų namų numeriai panaudoti komerciniams tikslams neatsiklausus namų savininkų leidimo.
Anksčiau skelbta, kad „Street View“ nuotraukų informacija sugebėjo pasinaudoti ir vagys. Pagyvenusio Didžiosios Britanijos Badfordo miesto vyro teigimu, „Street View“ automobilis nufotografavo jo namą, kai pro pravirą garažą buvo matyti kalnų dviratis. Praėjus kuriam laikui dviratį vagys pavogė, į garažą įsilaužti buvo mėginama dar ne kartą. Gyventojas tikino, kad vagis į jo namus priviliojo būtent „Street View“ nuotraukos.
Baus griežčiau
Kai kuriose Europos šalyse nesutarimus pavyko išspręsti: štai Airija pareikalavo „Google“ surinktus duomenis ištrinti. Kai bendrovė taip padarė, apsieita be teismų.
O Vokietijoje, kur žmonių privatumas ypač vertinamas, tebetrunka dvi „Google“ iškeltos bylos. Vokiečiai pareikalavo, kad bendrovė visus belaidžiu ryšiu surinktus duomenis atiduotų peržiūrėti. Po ilgų derybų atitinkamos Vokietijos institucijos pagaliau gavo reikiamą informaciją.
Johannesas Casparas, Hamburgo duomenų apsaugos komisaras, peržiūrėjo belaidžiu ryšiu Vokietijoje „Google“ surinktus duomenis ir pasakojo, kad juose rasta apsčiai internetinių žmonių tarpusavio pokalbių, nuotraukų, bankų slaptažodžių ir kitos informacijos. Panašios informacijos peržiūrėję „Google“ surinktus duomenis sakosi radę olandai ir prancūzai. Pastarieji IT milžinę dar nubaudė 100 tūkst. eurų bauda.
Po duomenų apsaugos pažeidimų Europoje pradėta kalbėti apie kur kas didesnes baudas – Briuselio duomenų apsaugos direktyvoje svarstoma už tokius privatumo pažeidimus kaip šis bendroves bausti 2 proc. metinių įplaukų bauda. „Google“ atveju tai sudarytų 758 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).
Faktai: „Google“ programos
Prancūzijos pareigūnai interneto bendrovei „Google“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą už neteisėtą privačių duomenų rinkimą „Google Earth“ darytos nuotraukos kritikuotos JAV, Izraelio, Pietų Korėjos ir kitų šalių kariškių, kad nuotraukose buvo matyti karinės bazės.
Įvairios teroristinės organizacijos ne kartą skelbė, kad išpuolius planuoja naudodamos „Street View“ arba „Google Earth“ programas.
