1961 metų balandžio 12-ąją pasaulis sužinojo apie Jurijų Gagariną, kosminiu laivu „Vostok 1“ pirmą kartą apskridusį Žemę. Tačiau misijos dokumentai, kuriuos Sovietų Sąjunga pateikė tarptautinėms organizacijoms, norėdama įrodyti, kad J. Gagarinas buvo pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, pasakoja apie visai kitokią misiją.
1961 metų balandžio 12-ąją pasaulis sužinojo apie Jurijų Gagariną, kosminiu laivu „Vostok 1“ pirmą kartą apskridusį Žemę.
Tačiau misijos dokumentai, kuriuos Sovietų Sąjunga pateikė tarptautinėms organizacijoms, norėdama įrodyti, kad J. Gagarinas buvo pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, pasakoja apie visai kitokią misiją. Konkrečiai, tyčia buvo suklastoti duomenys apie jo nusileidimą. Bėgant metams, melai apie „Vostok“ nusileidimo sistemą privertė abejoti, ar tikrai „Vostok 1“ vertas savo vietos istorijoje kaip pirmasis istorijoje skrydis į kosmosą, rašo „Discovery News“.
1905 metais įkurta Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI), kurios tikslas – surinkti ir saugoti visus dokumentus apie aviacijos pasiekimus. Tačiau iki 6 dešimtmečio FAI jau apėmė ir aeronautiką bei kosmonautiką. Supratus, kad skrydžiai į kosmosą jau ne už kalnų, organizacija patvirtino gaires, nurodančias, kas laikoma kosminiu skrydžiu. Jei kartais dėl pirmojo skrydžio į kosmosą varžytųsi dvi šalys, FAI norėjo turėti aiškias taisykles, kaip nustatyti nugalėtoją.
Kosminio skrydžio apibrėžimo šaknys glūdėjo aviacijoje. Kad skrydis skaitytųsi, pilotas-astronautas ar pilotas-kosmonautas turėjo nusileisti kartu su kosminiu laivu. Mat jeigu pilotui nepavyksta nusileisti kartu su orlaiviu, tai dažniausiai reiškia, kad kažkas buvo ne taip, ir skrydis buvo nepavykęs. Kodėl skrydžių į kosmosą atveju turėtų būti kitaip?
Sovietų Sąjungos FAI pateiktame pranešime teigta, kad kosmonautas žemę pasiekė būdamas „Vostok 1“ viduje, kaip ir nurodyta organizacijos gairėse. Dokumente, kurį pasirašė Sovietų Sąjungos sporto komisaras, teigiama, kad 1961 metų balandžio 12 dieną 10.35 val. Maskvos laiku pilotas-kosmonautas Jurijus Aleksejevičius Gagarinas nusileido su kosminiu aparatu „Vostok“.
Tačiau taip nebuvo. Net ir labai norint, tai buvo neįmanoma.
„Vostok“ kosminis aparatas buvo labai paprastas ir nesudėtingas, jame net nebuvo stabdymo sistemos. J. Gagrinas elgėsi taip, kaip buvo mokomas: jis katapultavosi paskutinės nusileidimo fazės metu. Jį ir „Vostok 1“ parašiutai ant žemės nuleido atskirai.
J. Gagarino nusileidimas buvo daug pavojingesnis nei aprašomas oficialiuose FAI dokumentuose. „Vostok 1“ paleido savo retroraketas ir pradėjo kristi pro atmosferą, tačiau kabeliai, jungiantys įgulos modulį su prietaisų skyriumi, neatsikabino. Pastarasis buvo sunkesnis ir krito pirmas, o trapus „Vostok“ liukas nebuvo apsaugotas nuo deginančio grįžimo į atmosferą.
Tik tuomet, kai kabeliai nudegė, „Vostok“ pakeitė savo kryptį taip, kad nuo karščio saugantis skydas būtų apačioje. Jo parašiutas išsiskleidė per vėlai, o kai J. Gagarinas katapultavosi 7 kilometrų aukštyje virš žemės, per vėlai išsiskleidė ir jo parašiutas. Jis po 10 minučių nusileido Saratovo regione, netoli sienos su Kazachstanu, už kelių kilometrų nuo kosminio laivo.
Ūkininkai, matę kosmonauto krytį iš dangaus, nežinojo, ką galvoti apie žmogų su oranžiniu kostiumu ir šalmu. Pranešama, kad pirmoji prie J. Gagarino priėjo moteris su dukra. Kai ji paklausė, ar jis atkeliavo iš kosmoso, jis tai patvirtino, o tuomet paprašė telefono, kad galėtų paskambinti į Sovietų kosmoso agentūrą.
Tačiau FAI neabejojo sovietų pranešimu apie skrydį. Bent jau iki tol, kol po keturių mėnesių J. Gagarino pėdomis į orbitą pasekė Germanas Titovas.
G. Titovas, kuris „Vostok 1“ misijoje buvo atsarginis pilotas, orbitoje praleido kiek daugiau nei 25 valandas, o 1961 metų rugpjūčio 7 dieną sugrįžo į Žemę. Kai FAI pateikti skrydžio dokumentai, jo nusileidimo aplinkybės buvo panašiai slepiamos. Šį kartą Sovietų Sąjunga norėjo užsitikrinti skrydžio trukmės rekordą.
Dokumentuose teigiama, kad „pilotas-kosmonautas Germanas Stepanovičius Titovas ir kosminis laivas „Vostok 2“ nusileido Krasny Koot kaimo apylinkėse“. Nors oficialūs įrašai dviprasmiški, kosmonautas savo nusileidimo detalių neslėpė. Jis viešai pripažino, kad prieš nusileidimą katapultavosi.
G. Titovo prisipažinimas privertė abejoti J. Gagarino nusileidimu ir tuo, ar jį galima laikyti pirmuoju žmogumi kosmose. Jei ir J. Gagarinas, ir G. Titovas prieš nusileidimą katapultavosi, Sovietų Sąjunga galėjo prarasti savo vietą istorijoje kaip šalis, pirmoji iškėlusi žmogų į kosmosą.
Prieštaravimai augo, o FAI sušaukė specialų atstovų susirinkimą, turėjusį išanalizuoti G. Titovo duomenis ir iš naujo įvertinti J. Gagarino. Šio susirinkimo rezultatas buvo parametrų, apibrėžiančių kosminį skrydį, pakeitimas, tačiau ne sovietų pateiktų duomenų. Parametruose nutarta didesnį dėmesį skirti naudingajai apkrovai. Šis techninis pasiekimas buvo svarbesnis nei tai, kaip astronautas ar kosmonautas nusileido. Tai, kad J. Gagarinas apskriejo Žemę, buvo tikras pasiekimas, o jo ir G. Titovo duomenys liko FAI knygose.
Tikrosios J. Gagarino nusileidimo aplinkybės ir techninės problemos, kurios jo vos nepražudė, nebuvo paviešintos iki pat 1971 metų.
Po sprendimo nekeisti J. Gagarino skrydžio duomenų, ankstyvoji „Vostok“ nusileidimo sistema iš prieštaringai vertinamo klausimo virto istorine keistenybe, rodančia kaip pereita nuo skrydžių kosminiais laivais prie kosminių skrydžių kapsulėse.
